Kaip mokytis, užsiimti pomėgiais, nepamiršti draugų ir pasiekti kiek įmanoma geriausių rezultatų? Toks klausimas prasidėjus rugsėjui kyla ne tik vyresniųjų klasių moksleiviams, bet ir studentams. Išlaikyti pusiausvyrą tarp mokslų ir pomėgių įmanoma, jei žinai, kas padeda tai padaryti. Patarimais dalijasi savo dieną įvairiausiomis veiklomis užpildžiusios studentės ir psichologas.

Kiek valandų miegojai?

Esi perfekcionistas ar perfekcionistė, todėl viską gyvenime stengiesi daryti maksimaliai gerai? Susipažink su ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studente Daniele Kvedaraite. Ji pasakoja, kad nuo mažens lankė daug įvairiausių būrelių, kol galiausiai pasirinko žaisti tinklinį. Praėjusią vasarą Danielė laimėjo pirmąją vietą Europos paplūdimio tinklinio čempionate. Mergina teigia, kad yra labai veikli ir iš gyvenimo stengiasi imti viską, tačiau šiuo gyvenimo etapu prioritetą visada teikia mokslams.

„Visus planus stengiuosi lipdyti aplink studijų tvarkaraštį, taigi studijos – svarbiausias prioritetas. Tris kartus per savaitę iš Vilniaus važiuoju į Jonavą, į tinklinio treniruotes, nes sportuoju už Jonavos komandą. Sportas yra ir didžiausias mano hobis ir darbas, nes gaunu atlyginimą“, – pasakoja Danielė.

Mergina teigia, kad nežino, ką reiškia gyventi monotoniškai ir turėti daug laisvo laiko. O paklausta, kas leidžia išlaikyti energiją ir siekti geriausių rezultatų moksle ir sporte, atsako, kad svarbiausia yra miegas.

„Be miego suktis tarp veiklų būtų neįmanoma, prisipažinsiu – dažnai patiriu miego trūkumą vien dėl to, kad nepakanka laiko. Paprastai stengiuosi nueiti miegoti iki 12 val. nakties. Neturiu laiko pamiegoti pietų miego, bet jei turėčiau, tikrai tuo pasinaudočiau“, – tvirtina D. Kvedaraite.

Kai užgriūna viskas – atsitrauk

Net ir stengiantis planuoti laiką, būna dienų, kai, atrodo, kad viskas užgriūna vienu metu. Kaip tada nepasiduoti stresui ir nerimui, kad nieko nebespėji? ISM studentė ir kulkinio sportinio šaudymo atstovė Ugnė Vaickelionytė sako, kad tokiomis akimirkomis ji kiek įmanoma labiau nuo visko atsitraukia.

„Kai viskas pradeda spausti, dažniausiai stengiuosi gerai išsimiegoti ir tiesiog pabūnu namuose su savimi. Daug bendrauju ir mėgstu aktyvų laisvalaikį, bet po viso to man reikia pabūti vienai, įsikrauti jėgų. Jei spaudžia mokslų terminai ir nespėju, kartais paprašau draugų pagalbos su pažadu, kad ir aš jiems kitą kartą padėsiu. Jei jaučiu, kad esu psichologiškai pavargusi nuo sporto, tuomet visiškai nuo jo atsiriboju. Kartais sportą turiu aukoti dėl mokslų“, – kalba Ugnė.

Merginos pastangos laviruoti tarp studijų ir sporto atsiperka. Štai praėjusią vasarą studijų praktikos metu jos turimas žinias pastebėjo darbdaviai ir pasiūlė Ugnei įsidarbinti bei toliau darbą derinti su paskaitomis. Pastarieji metai jai buvo kupini puikių sportinių rezultatų. Praėjusią vasarą ji užėmė 4, 5, 30, 40 ir 49 vietas Pasaulio jaunimo čempionate Pietų Korėjoje, o praėjusį rudenį tapo Lietuvos studentų kulkinio šaudymo čempione.

Kuriems hobiams teiki pirmenybę?

Kadangi po pamokų ar studijų laiko lieka ribotai, norisi jį išnaudoti naudingai. Gal ir vilioja tingiai leisti laiką prie kompiuterio, tik gaila, kad tuščias kiurksojimas niekaip nepadės tapti geresne savo paties versija. ISM „Verslumo klubo“ vadovė Gabrielė Alkimavičiūtė pastebi, kad kasmet į klubą prisijungia vis daugiau motyvuotų moksleivių iš visos Lietuvos. Juos domina verslas, startuoliai, naujos pažintys ir kontaktų mezgimas, tad į klubą ateina tikslingai norėdami padėti pamatus savo ateities karjerai.

„ISM „Verslumo klube“ moksleiviai susipažįsta su verslų kūrėjais, sužino apie verslo ir startuolių pasaulį, generuoja idėjas ir net patys pabando išvystyti savo verslo idėją. Čia moksleiviai gauna žinių, kurių neduoda mokykloje, susiranda bendraminčių draugų ir susipažįsta su verslo pasaulio žmonėmis. Tokios pažintys išlieka svarbios visą gyvenimą“, – įsitikinusi G. Alkimavičiūtė.

Leidžiant laisvalaikį beprasmiškai, atrodo, kad laikas lekia greitai, bet nieko naudingo taip ir nepavyksta nuveikti. Tuo metu, jei laisvalaikis turiningas, jis suteikia ne tik naujų žinių, bet ir daugiau motyvacijos siekti savo tikslų.

Išsiaiškink, ko sieki

Frazę „nieko nespėju“ mokslo metais norėtųsi ištarti kuo rečiau. Ir visgi kartais susikaupia tiek darbų, užduočių ir veiklų, kad nebeaišku, nuo ko pradėti. Psichologas Dainius Jakučionis sako, kad jaunuoliams išlaikyti gerą savijautą ir pusiausvyrą leis tik aiškus žinojimas, ko jis ar ji siekia.

„Tai nereiškia, kad reikia žinoti, kuo norėsiu būti ir koks mano gyvenimo planas. Tam tikrai dar anksti, nors, jei jau žinote, tai puiku, sveikinu. Svarbu žinoti, ko noriu artimiausiais metais ir suprasti, ką turėsiu padaryti, jog to pasiekčiau. Pavyzdžiui, artimiausiais metais noriu mokykloje gerai išlaikyti egzaminus arba universitete pabaigti studijas. Kitas žingsnis – turėti planą, kaip to sieksiu ir kiek laiko tam turiu skirti. Jei tai yra svarbiausia tuo metu, tai ir laiko galiu skirti daugiau“, – akcentuoja psichologas.

D. Jakučionis primena, kad perdegimas amžiaus nesirenka, todėl net ir mokykloje ar universitete gali apnikti būsena, kad visi vidiniai resursai išseko. Nuo to apsisaugoti padeda mokymasis jausti savo ribas: kada pavargau, kada reikia pailsėti, kurioms veikloms sakau taip, o kurioms ne.

Kas yra tavo motyvacija?

Turbūt pritarsi, kad net ir žinant savo tikslus, kartais būna sunku jų siekti, jei nėra motyvacijos. Kas motyvuoja mokytis? Noras įstoti į svajonių studijas, noras dirbti patinkantį darbą ar kilti karjeros laiptais? O kas motyvuoja užsiimti popamokinėmis veiklomis: sportu, muzika, šokiais, daile? Gal noras susitikti su ten esančiais draugais, išnaudoti savo talentą? Kur kas lengviau siekti tikslų, kai žinai savo motyvaciją.

„Kai atrodo, kad ryte atsikėliau ir tą dieną nieko nenoriu, stengiuosi atsiminti savo artimiausius planus, kurie man suteikia motyvacijos. Pavyzdžiui, kelionė, renginys ar planai su draugais. Mane labai motyvuoja geras oras arba kavos puodelis ryte. O kartais tiesiog stengiuosi perlipti per save, nes suprantu, kad negali visada ir viskas būti lengva“, – pasakoja ISM studentė D. Kvedaraite.

Tuo metu U. Vaickelionytė pataria sau nuolat priminti apie prioritetus. Anot jos, nors daugeliui jaunų žmonių nepatinka pasakymai „jei norėtum, suspėtum“ ar „jei norėtum, galėtum“, bet juose yra daug tiesos. Kai stinga motyvacijos, Ugnė stengiasi prisiminti prioritetus ir tai, ko ji labiausiai šiuo metu nori. Tai padeda pasiekti savo tikslus.