Vasario 11 d. Egidijus Kundelis ginsis disertaciją „ĮMONIŲ PELNO MOKESČIO VENGIMO ĮTAKOS FINANSINIAM SVERTUI VERTINIMAS MAŽOSE ATVIROSE EKONOMIKOSE“.
Egidijaus Kundelio disertacijai vadovavo:
Mokslinė vadovė:
Prof. dr. Valdonė Darškuvienė (ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika S 004)
Daktaro disertacija buvo ginama viešame Vadybos mokslo krypties tarybos posėdyje 2022 m. vasario 11 d., 10:00 val. ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, 310 aud., Arklių g. 18, Vilniuje, Lietuvoje.
Apie daktaro disertaciją:
Tarptautinės įmonių grupės naudojasi įvairių šalių mokesčių sistemų skirtumais ir taiko finansinių skolų perkėlimo ar manipuliavimo sandorių kainodara strategijas, kad sėkmingai sumažintų efektyvų pelno mokesčio tarifą ir padidintų akcininkų grąža. Šios disertacijos tikslas – ištirti pelno mokesčio vengimo reiškinį ir jo sąsajas su įmonių finansiniu įsiskolinimu, sukurti pelno mokesčio vengimo poveikio vertinimo modelį ir jį išbandyti testuojant įmones mažose atvirose ekonomikose. Sukurtas konceptualus modelis apjungia įmonių pelno mokesčio vengimo reiškinį, BEPS kanalus ir kovos su mokesčių vengimu reguliavimą bei poveikį įmonių finansiniam svertui ir veiklos rezultatams. Atliktas tyrimas Lietuvos, Latvijos, Estijos, Slovakijos įmonių imčiai 2010 – 2019 m., taikant daugianarę regresinę analizę su fiksuotais efektais. Tyrimas atskleidė, kad jei maža atvira ekonomika turi palyginti mažą pelno mokesčio tarifą, tai tarptautinių grupių dukterinės įmonės nevykdo pelno mokesčio vengimo per finansinių skolų perkėlimo kanalą. Tai yra vienas iš veiksnių, mažinančių įmonių finansinį svertą mažose atvirose ekonomikose. Tačiau, jei pelno mokesčio tarifas tampa didesnis, tai gali sudaryti sąlygas pelno mokesčio vengimui per finansinių skolų perkėlimo kanalą. Jei mažos atviros ekonomikos nustato liberalias plonos kapitalizacijos (pelno sumažinimo užkardymo) taisykles, jos nėra veiksmingos. Aukščiau minėtos empirinės išvados paneigia EBPO ir Europos Komisijos įvestas ir Europos Sąjungos šalių priimtas kovos su mokesčių vengimu priemones, skirtas finansinės skolos perkėlimui užkardyti. Šios priemonės gali padidinti mokesčių įstatymų reikalavimų laikymosi išlaidas ir iškraipyti įmonių verslo sprendimus.
Gynimo taryba
Pirmininkas:
Prof. dr. Tadas Šarapovas (ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – S 004).
Nariai:
Prof. dr. Vilija Aleknevičienė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – S 004);
Prof. dr. Ričardas Krikštolaitis (Vytauto Didžiojo universitetas, gamtos mokslai, matematika – N 001);
Prof. dr. Bogdan Stacescu (BI Norvegijos verslo mokykla, socialiniai mokslai, ekonomika – S 004);
Prof. dr. Asta Vasiliauskaitė (Mykolo Riomerio universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – S 004).
Su disertacija galima susipažinti Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto bibliotekoje.
Vasario 11 d. Egidijus Kundelis ginsis disertaciją „ĮMONIŲ PELNO MOKESČIO VENGIMO ĮTAKOS FINANSINIAM SVERTUI VERTINIMAS MAŽOSE ATVIROSE EKONOMIKOSE“.
Egidijaus Kundelio disertacijai vadovavo:
Mokslinė vadovė:
Prof. dr. Valdonė Darškuvienė (ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika S 004)
Daktaro disertacija buvo ginama viešame Vadybos mokslo krypties tarybos posėdyje 2022 m. vasario 11 d., 10:00 val. ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, 310 aud., Arklių g. 18, Vilniuje, Lietuvoje.
Apie daktaro disertaciją:
Tarptautinės įmonių grupės naudojasi įvairių šalių mokesčių sistemų skirtumais ir taiko finansinių skolų perkėlimo ar manipuliavimo sandorių kainodara strategijas, kad sėkmingai sumažintų efektyvų pelno mokesčio tarifą ir padidintų akcininkų grąža. Šios disertacijos tikslas – ištirti pelno mokesčio vengimo reiškinį ir jo sąsajas su įmonių finansiniu įsiskolinimu, sukurti pelno mokesčio vengimo poveikio vertinimo modelį ir jį išbandyti testuojant įmones mažose atvirose ekonomikose. Sukurtas konceptualus modelis apjungia įmonių pelno mokesčio vengimo reiškinį, BEPS kanalus ir kovos su mokesčių vengimu reguliavimą bei poveikį įmonių finansiniam svertui ir veiklos rezultatams. Atliktas tyrimas Lietuvos, Latvijos, Estijos, Slovakijos įmonių imčiai 2010 – 2019 m., taikant daugianarę regresinę analizę su fiksuotais efektais. Tyrimas atskleidė, kad jei maža atvira ekonomika turi palyginti mažą pelno mokesčio tarifą, tai tarptautinių grupių dukterinės įmonės nevykdo pelno mokesčio vengimo per finansinių skolų perkėlimo kanalą. Tai yra vienas iš veiksnių, mažinančių įmonių finansinį svertą mažose atvirose ekonomikose. Tačiau, jei pelno mokesčio tarifas tampa didesnis, tai gali sudaryti sąlygas pelno mokesčio vengimui per finansinių skolų perkėlimo kanalą. Jei mažos atviros ekonomikos nustato liberalias plonos kapitalizacijos (pelno sumažinimo užkardymo) taisykles, jos nėra veiksmingos. Aukščiau minėtos empirinės išvados paneigia EBPO ir Europos Komisijos įvestas ir Europos Sąjungos šalių priimtas kovos su mokesčių vengimu priemones, skirtas finansinės skolos perkėlimui užkardyti. Šios priemonės gali padidinti mokesčių įstatymų reikalavimų laikymosi išlaidas ir iškraipyti įmonių verslo sprendimus.
Gynimo taryba
Pirmininkas:
Prof. dr. Tadas Šarapovas (ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – S 004).
Nariai:
Prof. dr. Vilija Aleknevičienė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – S 004);
Prof. dr. Ričardas Krikštolaitis (Vytauto Didžiojo universitetas, gamtos mokslai, matematika – N 001);
Prof. dr. Bogdan Stacescu (BI Norvegijos verslo mokykla, socialiniai mokslai, ekonomika – S 004);
Prof. dr. Asta Vasiliauskaitė (Mykolo Riomerio universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – S 004).
Su disertacija galima susipažinti Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto bibliotekoje.