Išsipildžiusios karjeros siekia vis jaunesni – specialistė paaiškino, ką tai reiškia

Įsilieti į darbo rinką jaunuoliai nori vis anksčiau – vieni susirasti kvalifikuotą darbą ar bent praktikos vietą siekia pirmame studijų kurse, kiti – vos baigę mokyklą. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Partnerysčių ir karjeros centro vadovė Simona Saladinskė sako, kad reikiamų įgūdžių turintiems jaunuoliams pirmasis darbas gali tapti ypač sėkmingu tramplinu. O jeigu jis nuvilia, svarbu laiku išsiaiškinti, kodėl ir kokius žingsnius žengti toliau.

Ryški pastarųjų metų tendencija tarp jaunimo – pirmąjį kvalifikuotą darbą susirasti anksti, dirba jau ir dvidešimtmečiai. Kaip manote, kas paskatina jaunus žmones anksti įsidarbinti?

Visų pirma noras būti laisviems. Devyniolikmečiai, dvidešimtmečiai yra jau suaugę žmonės, jie nori jaustis nepriklausomi nuo tėvų, trokšta turėti savo finansinį kapitalą, daugiau galimybių. Be to, tai yra ir nauja socialinė norma – pradėti dirbti anksti. Kai matau, kad mano bendraamžiai įsidarbina, kyla klausimas – o kodėl aš to nedarau? Nesinori atsilikti, nespėti į traukinį. Deja, tokiu atveju jaunuolių karjeros sprendimai dažnai nėra sąmoningi, nes veikiama iš noro daryti tai, ką daro kiti. Galvojama: kuo anksčiau imsiu dirbti, tuo daugiau laimėsiu, sukaupsiu patirties. Darbo rinka taip pat diktuoja taisykles. Lietuvoje vis dar trūksta kvalifikuotų specialistų. Progresyvios ir augančios įmonės ieško žmonių ir planuoja jų ieškoti ateityje. Darbo rinka šiandien kur kas aktyvesnė nei prieš dešimt metų. Prisijungę prie socialinių tinklų jauni žmonės mato, kiek naujų darbo pasiūlymų kasdien įkrenta. Keli mygtuko paspaudimai ir tu jau pretenduoji į darbo vietą.

Kokių pirmųjų kvalifikuotų darbų dairosi jaunimas?

Didžioji dauguma neieško kažko specifiško. Labai dažnai tai būna pirmas jiems pasitaikęs pasiūlymas ir tada karjera tarsi nutinka ir įgauna pagreitį be sąmoningo paties žmogaus apsisprendimo. Be abejo, dalis jaunuolių pirmojo darbo dairosi konkrečioje įmonėje, kuri gali juos geriau supažindinti su dominančia sritimi arba kuri gali pasiūlyti plačias karjeros galimybes ateityje. Taip pat yra jaunuolių, ieškančių darbovietės, kurioje dirbti bus smagu, kur sups palaikančių kolegų bendruomenė. Kitaip tariant, jiems svarbu ne tik tai, kokį darbą  jie dirbs, bet ir kaip jausis įmonėje.

Kokie karjeros įgūdžiai reikalingi jaunimui, kad pirmose darbovietėse pasisektų?

Aš visų pirma noriu akcentuoti fundamentines ir profesines žinias, nes tai yra karjeros pagrindai. Sukaupus reikalingų žinių, kur kas lengviau įrodyti savo kaip specialisto vertę darbdaviui. Tokiu darbuotoju yra labiau pasitikima, jis labiau vertinamas – tai atspindi ir finansinis susitarimas.

Kalbant apie karjeros įgūdžius, labai svarbu pažinti save, savo potencialą, svarbu darbe išnaudoti stipriąsias savybes, matyti, kaip tobulėju, augu, suvokti, ko galiu siekti pasirinktoje srityje. Svarbu atlikti namų darbus ir suvokti, ko noriu ir tikiuosi iš savo darbo. Ypač svarbu turėti netolimą, pavyzdžiui, penkerių metų karjeros planą. Tada bus kur kas paprasčiau suprasti, kokie turi būti mano pirmieji karjeros žingsniai, kad pavyktų nueiti ten, kur svajoju būti po penkerių metų. Pagal tai jau galima atsirinkti įmonę ir norimą darbovietę.

Tačiau tai dar ne viskas. Universitete siekiame, kad šalia profesinių ir karjeros įgūdžių būtų ugdomi ir vadinamieji ateities įgūdžiai. Tarp jų – gebėjimas dirbti ir prisitaikyti nežinomybės sąlygomis, atsparumas, pasitikėjimas savimi, kritinis mąstymas, motyvacija. Šie įgūdžiai taip pat padeda ilgainiui pajusti, kad mano karjera yra sėkminga ir išsipildžiusi.

Ką vadinate išsipildžiusia karjera?

Tai suvokimas, kad darbovietėje išnaudoju visą savo potencialią. Galiu pasitelkti savo stipriąsias savybes, žinias, įgūdžius ir taip sukurti didžiausią vertę. Tai aiškus žinojimas, kodėl šiandien esu vienoje ar kitoje darbo pozicijoje, kodėl mokausi pasirinktoje studijų programoje, supratimas, kokius žingsnius man visa tai padės žengti ateityje. Išsipildžiusi karjera nėra atsitiktinumas, tai – konkretus karjeros planas ir pastangos jo siekti.

Kaip manote, kas gali padėti jaunuoliams jų karjeros kelyje? Kokį vaidmenį turi mokslo įstaigos? Ar vis dėlto karjera yra paties jaunuolio atsakomybė?

Karjeros planavimo klausimais moksleiviai gana daug dirba mokykloje. Tačiau baigus mokyklą kelionė tik prasideda, todėl itin svarbu, kad pagalbą teiktų ir aukštojo mokslo įstaigos. Mums rūpi kiekvieno studento išsipildžiusi karjera. Tačiau tai yra abiejų pusių bendradarbiavimas. Universitetas suteikia žinių ir įrankių, padeda pasirengti individualų karjeros planą, padėsiantį siekti savo tikslų, atveria galimybes. Tačiau nuo paties studento priklauso, ar jis visu tuo pasinaudos ir kiek pastangų įdės. Čia tinka pavyzdys iš startuolių pasaulio. Kai investuojama į startuolį, didele dalimi investuojama į komandą, į žmones. Darbuotojų atvirumas yra savybė, kurią investuotojai ypač vertina. Siekiant sėkmingos karjeros, taip pat svarbu būti atviram, pastebėti siūlomas galimybes, girdėti ir klausytis, o įsiklausius priimti savo sprendimus.

Šiais laikais jaunimui prieinamos karjeros specialistų, mentorių konsultacijos. Kas tai ir kaip tinkamai šiais įrankiais pasinaudoti?

Karjeros konsultantai žino, ką šiuo metu siūlo darbo rinka, tad gali padėti pasirinkti tikslingiausią praktikos ar darbo vietą. Tuo metu mentorius gali padėti žmogui stipriai ūgtelėti kaip specialistui ar profesionalui. Mentorius, remdamasis asmenine patirtimi ir žiniomis, atsakys į labai specifinius klausimus, patars, kaip ir kokius žingsnius žengti profesinėje kelionėje.

Universitete skatiname bendradarbiavimą tiek su karjeros konsultantais, tiek su mentoriais, tad parengėme naują ketverių metų karjeros vystymo programą. Studentai su karjeros specialistais dirbs jau nuo pirmo kurso. Kiekvienas jaunuolis susidarys karjeros planą, kad geriau save pažintų, pamatytų, kokios plačios yra karjeros galimybės. Darbo rinkoje jau kiek labiau įsitvirtinusius studentus skatinsime susitikti su mentoriais ir iš jų pasisemti žinių.

Kokias klaidas dažniausiai daro dirbti tik pradėję jaunuoliai?

Pajutus, kad darbo vieta neišpildo lūkesčių, dažnai žmonėms, ir ne tik jauniems, nėra paprasta sustoti, pažvelgti iš šalies ir pasigilinti, kodėl nesijaučia gerai. Reikėtų nepamiršti, kad laikas po mokyklos ir studijų metai yra patys tinkamiausi bandymams ir karjeros analizei, o pirma lūkesčius apvylusi darbo patirtis anaiptol nėra nuosprendis. Tai paspirtis ieškoti to, ko iš tiesų norisi ir kas geriausiai tinka. Jaunam žmogui verta išbandyti skirtingas industrijas ir karjeros kryptis. O svarbiausia, kad karjeros kelionėje jaunuolis nėra vienas, šalia – specialistai, padėsiantys įsigilinti į situaciją, suprasti, kas sekasi, ką tęsti, o kada verta pabandyti žengti kitus žingsnius.

Neretai įžanga į pirmąjį darbą tampa praktika. Kaip tinkamai pasirinkti praktikos vietą?

Apmąstant, kokio tikslo siekiu ir ką galiu nuveikti su turimais įgūdžiais. Nesirinkti praktikos vietos vien dėl to, kad įmonės biuras įsikūręs Vilniaus centre ar dėl to, kad ten praktiką atliks draugas. Patarčiau peržiūrėti ir industrijos profesionalų CV, pasidomėti, nuo kokių pozicijų ar įmonių jie pradėjo savo karjeros kelionę, tuomet padaryti įmonių atranką ir susirinkti bent keletą darbuotojų atsiliepimų apie savo favorites. Studijų metais pravartu atlikti net keletą praktikų. Tikime, kad tokiu būdu universiteto duris užvėręs žmogus žinos savo stipriąsias puses, bus sulaukęs grįžtamojo ryšio bent iš keleto darbdavių, bus išplėtęs kontaktų ratą, kitaip tariant – jau gerokai apšilęs kojas darbo rinkoje. Beje, ir verslo atstovai sako, kad vertina darbuotojus, kurie yra pabandę keletą praktikos vietų, nes tokie specialistai gali geriau pasverti, kokioje darbovietėje iš tiesų nori dirbti.

Daugiau informacijos ieškokite HERE.