2022.07.05

Kristinos Griškevičienės daktaro disertacijos gynimas

Užsidarius Amerikai, ką pasirinks Europa?

2023.12.12

Considering a change in your field of study? Seize the opportunity for additional studies under exceptional conditions!

2023.12.11

Kasmetinis projektų valdymo aplinkos tyrimas

2023.11.17
1 3 4 5 6 7 110

Gruodžio 2 d. Kristina Griškevičienė apgynė disertaciją „TARPSEKTORINIŲ TARPINĖS PRODUKCIJOS TINKLŲ POVEIKIO MAKROEKONOMINIAMS SVYRAVIMAMS BEI ŠOKŲ SKLIDIMUI VERTINIMAS“.

 

Kristinos Griškevičienės disertacijai vadovavo:

Mokslinė vadovė:

Prof. dr. Valdonė Darškuvienė (ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika S 004)

 

Daktaro disertacija buvo ginama viešame Vadybos mokslo krypties tarybos posėdyje 2021 m. gruodžio 2 d., 9:00 val. ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, 412 aud., Arklių g. 18, Vilniuje, Lietuvoje.

 

Apie daktaro disertaciją:

 

Viena iš tarpsektorinių tinklų formavimosi ir jų tyrinėjimų priežasčių – tarpinių produktų prekyba bei gamybos procesų išskaidymas skirtingose valstybėse ir jų svarba ekonominiuose procesuose. Tinklų analizė padeda geriau vertinti ir prognozuoti galimą šokų plitimą tarp ekonomikos dalyvių bei gali padėti paaiškinti ryšių tarp vienų ar kitų rinkos dalyvių egzistavimą. Ši disertacija parengta straipsnių pagrindu. Disertacijos tikslas – ištyrus tarpsektorinių tinklų reiškinį ir identifikavus mikro bei makro bendro gamybos veiksnių produktyvumo (TFP) šokus, įvertinti tarpsektorinių tinklų poveikį makroekonominiams svyravimams bei šių tinklų įtaką šokų sklidimui. Sudarytas teorinis modelis siekiant įgauti įžvalgų kaip makro TFP šokai plinta tarpinės produkcijos tinklais. Siekiant įvertinti mikro bei makro TFP šokų poveikį, regresinės lygtys modeliuotos pasitelkiant panelinių duomenų analizės metodus ir naudojant 385-ių JAV sektorių duomenis. Rezultatai parodo, kad TFP šokai teigiamai veikia sektorių augimą tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai plintant žemyn tarpinės produkcijos tinklais. Disertacijoje taip pat analizuojama tarpinės produkcijos tinklų struktūra Lietuvoje, mažoje atviroje ekonomikoje (naudojant 54–62 sektorių duomenis) ir tarpsektorinių tinklų struktūra globaliu mastu analizuojant ryšius tarp daugiau negu 2 290 sektorių. Pateikiami pirmieji įrodymai, kad Lietuvos tarpsektorinis tinklas yra svarbus sektorinių šokų sklaidos kanalas bei tarptautiniai ryšiai yra potencialūs sektorinių šokų plitimo kanalai globaliu mastu.

 

Gynimo taryba

 

Pirmininkas:

Prof. dr. Tadas Šarapovas (ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – S 004).

Nariai:

Doc. dr. Mindaugas Butkus (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – S 004);

Prof. dr. Mogens Dilling-Hansen (Aarhus universitetas, Danija, socialiniai mokslai, ekonomika – S 004);

Prof. dr. Rytis Krušinskas (Kauno Technologijos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – S 004);

Prof. dr. Violeta Pukelienė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – S 004).

 

Anotacija

 

Su disertacija galima susipažinti Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto bibliotekoje.

Gruodžio 2 d. Kristina Griškevičienė apgynė disertaciją „TARPSEKTORINIŲ TARPINĖS PRODUKCIJOS TINKLŲ POVEIKIO MAKROEKONOMINIAMS SVYRAVIMAMS BEI ŠOKŲ SKLIDIMUI VERTINIMAS“.

 

Kristinos Griškevičienės disertacijai vadovavo:

Mokslinė vadovė:

Prof. dr. Valdonė Darškuvienė (ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika S 004)

 

Daktaro disertacija buvo ginama viešame Vadybos mokslo krypties tarybos posėdyje 2021 m. gruodžio 2 d., 9:00 val. ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, 412 aud., Arklių g. 18, Vilniuje, Lietuvoje.

 

Apie daktaro disertaciją:

 

Viena iš tarpsektorinių tinklų formavimosi ir jų tyrinėjimų priežasčių – tarpinių produktų prekyba bei gamybos procesų išskaidymas skirtingose valstybėse ir jų svarba ekonominiuose procesuose. Tinklų analizė padeda geriau vertinti ir prognozuoti galimą šokų plitimą tarp ekonomikos dalyvių bei gali padėti paaiškinti ryšių tarp vienų ar kitų rinkos dalyvių egzistavimą. Ši disertacija parengta straipsnių pagrindu. Disertacijos tikslas – ištyrus tarpsektorinių tinklų reiškinį ir identifikavus mikro bei makro bendro gamybos veiksnių produktyvumo (TFP) šokus, įvertinti tarpsektorinių tinklų poveikį makroekonominiams svyravimams bei šių tinklų įtaką šokų sklidimui. Sudarytas teorinis modelis siekiant įgauti įžvalgų kaip makro TFP šokai plinta tarpinės produkcijos tinklais. Siekiant įvertinti mikro bei makro TFP šokų poveikį, regresinės lygtys modeliuotos pasitelkiant panelinių duomenų analizės metodus ir naudojant 385-ių JAV sektorių duomenis. Rezultatai parodo, kad TFP šokai teigiamai veikia sektorių augimą tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai plintant žemyn tarpinės produkcijos tinklais. Disertacijoje taip pat analizuojama tarpinės produkcijos tinklų struktūra Lietuvoje, mažoje atviroje ekonomikoje (naudojant 54–62 sektorių duomenis) ir tarpsektorinių tinklų struktūra globaliu mastu analizuojant ryšius tarp daugiau negu 2 290 sektorių. Pateikiami pirmieji įrodymai, kad Lietuvos tarpsektorinis tinklas yra svarbus sektorinių šokų sklaidos kanalas bei tarptautiniai ryšiai yra potencialūs sektorinių šokų plitimo kanalai globaliu mastu.

 

Gynimo taryba

 

Pirmininkas:

Prof. dr. Tadas Šarapovas (ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – S 004).

Nariai:

Doc. dr. Mindaugas Butkus (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – S 004);

Prof. dr. Mogens Dilling-Hansen (Aarhus universitetas, Danija, socialiniai mokslai, ekonomika – S 004);

Prof. dr. Rytis Krušinskas (Kauno Technologijos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – S 004);

Prof. dr. Violeta Pukelienė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – S 004).

 

Anotacija

 

Su disertacija galima susipažinti Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto bibliotekoje.

magnifiercrosschevron-downarrow-up