Per karantiną vyresnių mokytojų technologijų valdymo įgūdžiai pagerėjo 10 proc., o mokytojai, kurie aukščiau vertino personalo valdymą savo mokykloje, buvo geriau pasiruošę naudotis technologijomis. Tokius rezultatus atskleidė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas, kurio metu buvo aiškinamasi, kaip personalo valdymas ir vadovavimas mokyklose veikia mokytojų pasiekimus, požiūrį į technologijas, pasitenkinimą darbu, nuostatas ir elgseną.

Tyrimą mokslininkai pradėjo su karantino įvedimu, todėl nuo pat pradžių galėjo stebėti ir tirti mokytojų progresą technologijų atžvilgiu.

Priverstinis perėjimas prie nuotolinio mokymo atskleidė vadovavimo ir personalo valdymo svarbą mokyklose. Pradedant nuotolinį mokymą mokytojai, kurie personalo valdymą mokykloje, kurioje dirba, vertino teigiamai, savo naudojimosi technologijomis įgūdžius vertino net 14 proc.geriau, nei tie, kurie personalo valdymą vertino žemai.

Tik pradėjus ugdymą nuotoliniu būdu, vyresni nei 55 metų mokytojai savo technologinius įgūdžius vertino gerokai prasčiau nei jaunesni jų kolegos. Karantinui einant į pabaigą vyresnių mokytojų technologijų valdymo įgūdžiai pagerėjo daugiau nei 10 proc. ir nebesiskyrė nuo jaunesnių.

„Karantinas privertė vyresnius mokytojus pradėti naudotis naujomis technologijomis ir patikėti savo gebėjimais. Mūsų tyrimo rezultatai paneigia su amžiumi susijusius stereotipus apie vyresnių darbuotojų galimybes įsisavinti naujas technologijas“, – sako prof. Ilona Bučiūnienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto tyrėjų komandos vadovė.

Tyrimo metu mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad geriau personalo valdymą mokyklose vertinantys mokytojai buvo labiau patenkinti darbu. Jie geriau vertino savo sveikatą, lengviau prisitaikė prie su darbo specifika susijusių pokyčių.

„Aukštesniu balu personalo darbą vertinantys mokytojai labiau buvo linkę sutikti, jog technologijų naudojimas kasdieniniame darbe suteikia galimybę įveikti kliūtis, sustiprinti pasitikėjimą savimi. Jie mažiau nerimavo, kad technologijų naudojimas darbe kelia grėsmę jų pasitikėjimui savimi“, – komentuoja mokslininkė.

Tyrimas taip pat atskleidė vadovavimo ir lyderystės svarbą mokyklose. Mokytojai, kurie susidūrę su sunkumais darbe gali tikėtis vadovų pagalbos, pirmame tyrimo etape savo naudojimosi technologijomis įgūdžius vertino 9 proc. aukščiau nei tie, kurie tokios vadovų pagalbos nesitiki. Labiau darbu patenkinti yra ir savo sveikatą geriau vertina tie mokytojai, kurie jaučia, kad mokykloje rūpinamasi darbuotojų gerove bei tie, su kuriais vadovai bendrauja atvirai.

Tyrimas buvo vykdomas trimis etapais: pradėtas pirmą nuotolinio darbo mokyklose savaitę ir kartojamas du kartus. Tyrime dalyvavo virš 300 pradinių mokyklų, progimnazijų ir gimnazijų mokytojų. Rezultatai nesiskyrė tarp kaimo ir miesto mokyklose dirbančių mokytojų. ISM tyrėjų komandą sudarė prof. Ilona Bučiūnienė, prof. Bernadeta Goštautaitė ir dr. Irina Liubertė.

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0156 ) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).