Prieš grįžtant į mokyklą: 4 patarimai moksleiviams, kad mokslai sektųsi

Jau visai netrukus į klases po vasaros atostogų sugužės tūkstančiai jaunuolių, pasiruošusių naujiems mokslo iššūkiams. Vis dėlto mokymasis neretai daugeliui vyresniųjų klasių moksleivių asocijuojasi su bemiegėmis naktimis prieš atsiskaitymus, ilgomis valandomis prie knygų ar faktų „kalimu“. Tiesa, kad paskutinėse klasėse krūvis nemenkas. Norint pasiekti gerų rezultatų ir išvengti streso, svarbu mokytis efektyviai. Keletas patarimų padės to pasiekti.

Fizinis aktyvumas – būtinas ir kūnui, ir protui

Užsisėdėjus prie knygų ar kompiuterio ir spaudžiant atsiskaitymo terminui, skirti laiko fiziniam aktyvumui gali pasirodyti didelė prabanga. Vis dėlto judėjimas įvardijamas kaip vienas iš svarbiausių elementų efektyviam protiniam darbui.

„Gerai smegenų veiklai reikalingas nuolatinis šviežio deguonies tiekimas, o fizinė veikla padeda prisotinti organizmą deguonimi. Daugybė tyrimų rodo, kad fizinis aktyvumas gerina atmintį, tai ypatingai aktualu nuolat mokantis naujų dalykų, todėl moksleiviams labai rekomenduotina įtraukti judesį į savo kasdienę rutiną. Tai gali būti bet kokia mėgstama veikla – šokiai, sporto klubas, dviratis, mankšta ar tiesiog ilgesnis pasivaikščiojimas. Tikrai nebūtina užsiimti profesionaliu sportu. Be to, fizinis krūvis po mokyklos padeda išsikrauti, atsipalaiduoti“, – sako ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto karjeros konsultantas Laurynas Puidokas. Jam antrina ir studentė Elzė Kozlovskytė.

„Mokykloje man labai padėdavo atsipalaiduoti sportas. Žaidžiu lauko tenisą, todėl visuomet nueidavau į treniruotę ir grįždavau „švaria“ galva. Jausdavausi vėl pilna energijos mokytis“, – prisimena būsima ISM antrakursė.

Rašymas ranka – ne atgyvena, o būtinybė

L. Puidokas pastebi, kad technologijoms užimant vis didesnę vietą mūsų gyvenime, konspektavimas ranka gali pasirodyti kaip nesvarbus mokymosi elementas. Tačiau būtent rašymas ir konspektai padeda geriau įsiminti informaciją. Ypač, jeigu naujų žinių prireiks ilgam laikui. Naudinga informaciją laikyti ne tik sąsiuvinyje, tačiau skirti laiko atskiram faktų, ar formulių konspektui. Pavyzdžiui, jei mokomės Pitagoro teoremą – ne tik nusipiešti trikampį ir užsirašyti formulę, bet užsirašyti visą formulę žodžiu, nuspalvinti skirtomis spalvomis, perskaityti garsiai.

„Rašant ranka veikia smegenų centrai, atsakingi už mokymąsi ir atmintį, įsijungia kinestetinė atmintis. Rašant kontrolinį ir primiršus reikalingą informaciją, tikėtina, kad pirmiausia prisiminsime, kur tą informaciją užsirašėme, o tuomet ir pačius faktus. Daug sunkiau prisiminti tą patį užsirašius tik kompiuteryje“, – pastebi karjeros konsultantas.

Neįdomi tema? Paieškokite naujų būdų ją suprasti

Neretai iš moksleivių galima išgirsti: „kam man viso to reikia?“, „kur aš tai panaudosiu“? Tiesa, kad sunku motyvuoti save mokytis, kai žinios atrodo nenaudingos. Tokiu atveju ISM universiteto atstovas pataria patiems aktualizuoti medžiagą ir ieškoti sau įdomių būdų mokytis.

„Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kad skaičiuojate savo būsimo būsto paskolos palūkanas. O jei nelengva įsivaizduoti tam tikrus gamtos reiškinius, susiraskite apie tai filmuką „Youtube“. Pasirodė, kad mokytojas nelabai aiškiai paaiškino pamoką? Susiraskite apie tai pamoką internete. Galbūt mokytojas iš JAV ar Indijos padės suprasti geriau. Nesuprantama anglų kalbos gramatika? Parsisiųskite programėlę kalbos mokymuisi paįvairinti. Dauguma mokomų dalykų mokykloje yra universalūs visose pasaulio šalyse, tad verta paieškoti interaktyvių ir sau patrauklių būdų įsiminti medžiagą“, – sako L. Puidokas.

Mokytis komandoje – ir naudinga, ir smagu

Ne paslaptis, kad bandant paaiškinti informaciją kitam, patys ją geriau suvokiame ir įsimename, todėl ruošiantis atsiskaitymams ar kremtant sudėtingesnę medžiagą verta pagalvoti apie komandinį darbą.

„Net jei atrodo, kad patys neblogai suprantame tam tikrą klausimą, pabandę jį paaiškinti draugui, greičiausiai atrasime naujų kampų. Galbūt išgirsime klausimą, apie kurį nebuvome susimąstę. Mokymasis drauge gali būti labai vertingas ir smagus užsiėmimas“, – neabejoja L. Puidokas.

Karjeros konsultantas primena, kad norint efektyviai mokytis, ne mažiau svarbu ir geras miegas, kokybiškos pertraukos, laiko planavimas. Būtent geras laiko planavimas mokykloje padėjo ir Elzei.

„Turėjau knygelę, į kurią rašiau visas savo užduotis – koks tai darbas, kiek laiko jam skirsiu ir iki kada turi būti padarytas. Tiesa, jeigu dabar grįžčiau į mokyklą, patarčiau sau visuomet darbus pradėti daryti dar anksčiau, pasilikti jiems žymiai daugiau laiko. To išmokau jau universitete“, – sako ISM studentė.

Tačiau visų svarbiausia, pašnekovų teigimu, kad nuo pirmųjų mokslo metų dienų lydėtų gera nuotaika, ryžtas ir pozityvumas. Tuomet šie mokymosi patarimai taps net keletą kartų veiksmingesni.