„Nežinoti yra nuostabu, nes gaudamas naujas žinias, mano nuomone, žmogus patiria vieną iš didžiausių malonumų gyvenime“, - dalijasi Šarūnas Putrius, „TeleSofto“ vadovas. Neseniai organizacijos vairą perėmęs lyderis sako, kad vadovas nėra robotas, jis tik žmogus - su savais minusais, dvejonėmis ir atsakymų paieškomis. Anot lyderio, visuomet bus akimirkų, kuomet vadovą ir komandą ištiks nežinojimo momentas, tačiau svarbiausia, kad ir kaip sunku būtų, „sprendimo nepalikti kabančio ore, nepaversti jo vaiduokliu“ ir jį priimti.
ISM Executive School interviu ciklo metu „Drąsūs nežinoti visko“ Š. Putrius pasakoja apie nematomą vadovo darbo pusę, lyderio teisę nežinoti ir sprendimų paieškas.
Jaučiuosi puikiai. Ne paslaptis, kad pokyčiai yra vienas iš dalykų, kurių žmogus evoliuciškai bijo labiausiai. Kuo pokytis didesnis, tuo baisiau. Bet „TeleSofte“ mes gyvename ir vadovaujamės posakiu „Change is Life”. Gebėjimas keistis, priimti naujoves, išlaikyti atvirą ir pozityvų žvilgsnį į ateitį – tai dalykai, suteikiantys energijos ir vedantys į priekį.
Į kompanijos vadovo postą žengėte po ilgametės patirties organizacijoje. Ar jautėte Jums, kaip ne vienerius metus drauge einančiam su šia kompanija, užkeltus lūkesčius? Ir jei taip, ar bijojote šių lūkesčių nepateisinti?
Tikrai nesu bebaimis. Mano, kaip ir visų, pasitikėjimas kartais svyruoja. Esu tik žmogus. Jūs nepatikėsite, kiek kolegų vadovaujančiose pareigose išgyvena imposter‘io sindromą. Įvairūs tyrimai ir statistika rodo, kad jį patiria apytiksliai 65 proc. aukščiausios grandies vadovų. Vadovių moterų tarpe šis procentas dar didesnis.
Atsakant į jūsų klausimą ar bijojau nepateisinti lūkesčių? Tikrai nerimo buvo. Bijojau, kad prieš tai bususio vadovo Algirdo Stonio batai bus per dideli, žinojau, kad laukia naujos atsakomybės, kurioms, galbūt, trūksta patirties ir kurias pačiam atlikti reikės pirmą kartą. Žinau, kad esami kolegos iš manęs tikėjosi ir tikisi daug, tad norisi visų lūkesčius pateisinti.
Tai, kad vadovu tapau savo organizacijoje dirbęs ne vienerius metus ir atėjęs iš „TeleSofto“ vidaus, - didelė pagalba, nes puikiai pažįstu organizaciją ir komandos narius. Tačiau keičiantis pozicijai kyla klausimas, o kaip keičiasi mano santykis su kolegomis? Reikia pergalvoti savo lyderystės stilių ir įrankius, suprasti, kokio pokyčio reikia čia.
Vadovo pozicija gali būti labai vieniša. Kolegos nuo vadovo yra linkę laikyti atstumą, kitos suinteresuotosios pusės jam turi daug reikalavimų ir lūkesčių. Vadovo rolė organizacijoje tokia yra viena.
Kita nematoma dalis vadovo darbe - ši pozicija reikalauja gebėti įkvėpti kitus, nubrėžti kryptį, sukurti saugumo ir užtikrintumo jausmą. Daug kam atrodo, kad tai lengvas darbas, o gal net ir visai ne darbas. Tačiau jis reikalauja didelio vidinės energijos resurso, susitapatinimo su organizacija ir verslu, nenutrūkstamo minties fokuso į organizaciją. Dėl to labai svarbu kurti artimą, atvirumu, pasitikėjimu ir pagarba grįstą santykį su kolegomis. Svarbu nesistengti būti visažiniu, o kitus įtraukti į sprendimų priėmimą ir juos įgalinti. Išmokti dirbti kitų rankomis, tačiau visada išlikti šalia ir palaikyti.
Taip pat svarbu turėti bendraminčių ratą (netgi už organizacijos ribų). Tai galėtų būti artimieji, bet dar geriau žmonės, patiriantys tą patį ką ir tu, su kuriais gali dalintis sunkumais, gauti įkvėpimo, palaikymo ar grįžtamąjį ryšį. Pavyzdžiui, ISM vadovų bendruomenėje, ne tik palaikome vienas kitą, bet mokomės, augame, dalinames patirtimi ir ieškome atsakymų. Buvimas kartu su panašių tikslų sekančiais kaip ir tu - didina pasitikėjimą savimi, transformuoja.
Nežinojimas savaime nėra problema. Problema yra požiūris. Visiškai normalu yra daug ko nežinoti, bet nenormalu - to nepripažinti, nesiekti žinių, atidėlioti atsakymų paieškas. Nežinoti yra nuostabu, nes gaudamas naujas žinias, mano nuomone, žmogus patiria vieną iš didžiausių malonumų gyvenime.
Su žiniomis įdomu yra tai, kad vieną akimirką manai žinąs viską, o kitą, žiūrėk, pasaulis pasikeitė ir tavo žinios kažkodėl pradeda nebetikti.
Ne visuomet pavyksta, bet aš stengiuosi išlaikyti mąstymą, kad aš žinau ne viską, todėl sprendžiant problemas būtina pasitelkti smalsumą, būti atviru. Toks požiūris padeda geriau girdėti kitų nuomonę, pamatyti pasikeitusias, naujas aplinkybes, atsiranda nauji sprendimai ir požiūrio kampai, galiausiai, kyla poreikis naujoms žinioms ar esamo žinių bagažo perkratymui.
Pavyzdžiui, aš be galo mėgstu kontempliuoti ir kurti organizacijos struktūrą, dėlioti procesus, galvoti, kas yra geriausia organizacijai. Tačiau realybė yra tokia, kad tai niekada nebus baigtinis procesas. Kad ir kokia gera organizacijos struktūra bebūtų ji nuolatos turi kisti dėl besikeičiančių aplinkybių. Net jei aplinkybės ir nesikeičia - statiška aplinka irgi yra aplinkybė, kuri kuria poreikį naujai dinamikai, išlaikant įdomią ir keliančią iššūkius darbo aplinką.
Labai drąsiai ir padrąsinančiai – tokius komandos narius kviečiu pasitikėti savo jėgomis, nebijoti naujo iššūkio ir svarbiausia - eiti mokytis ir ieškoti, kur ir kaip pasisemti naujų žinių. „TeleSofte“ yra gyva mokymosi kultūra - mokymasis vyksta tiek organizacijos viduje, tiek ieškant išminties išoriniuose mokymo renginiuose bei programose.
Pasak vieno tyrimo, yra dviejų tipų žmonės - vieni, kurie mokosi darydami naujus dalykus, kiti, kurie nepažįstamo darbo neturėdami žinių ir gairių, kaip jį teisingai daryti, negali net pradėti. Aš asmeniškai, turėdamas inžinerinį išsilavinimą, visuomet jaučiuosi užtikrinčiau darydamas dalykus, kuriems turiu sukaupęs pakankamai žinių. Tačiau tikiu, kad čia turi egzistuoti balansas - reikia mokėti eiti į priekį turint minimalų/pakankamą žinių kiekį. Kitaip tariant, reikia nuolat tobulėti ir mokytis, tačiau savęs nestabdyti naujoms galimybėms, jei visko iki galo ir nežinai.
Nežinoti yra natūralu, tačiau to nepripažinti, neieškoti atsakymų yra pavojinga.
Kai sunku priimti sprendimą – tiesiog reikia jį priimti. Sprendimo priėmimo procese svarbu išlaikyti užtikrintumą. Net jei sprendimas yra „dabar sprendimo nepriimti”. Svarbu nepriimto sprendimo nepalikti kabančio ore, nepaversti jo vaiduokliu, bet jį įvardinti, sudėlioti veiksmų planą, ką turime padaryti, kad galutinis sprendimas galėtų būti priimtas.
Sparčiai auganti ir besitransformuojanti organizacija. Didėjantys projektai, didesnis poveikis ir įtaka „TeleSofto“ klientams bei pasauliui.
Taip pat balanso išlaikymas tarp organizacijos darbuotojų laimės ir įsiprasminimo, klientų pasitenkinimo ir kokybiškos paslaugos suteikimo bei finansinių (ir ne tik) įmonės tikslų.
Yra kelios pagrindinės sritys. Pirmiausia, lyderystė - jos stiliai, savęs, kaip lyderio suvokimas ir savo ribų plėtimas. Nors mano stiprioji pusė tarpasmeniniai santykiai ir žmogaus psichologijos subtilybės - čia tobulėti galima visą gyvenimą. Taip pat vizionieriškų įdėjų pavertimas į konkrečią strategiją. Bei mano labiausiai laukinis augintinis, kurį bandau prisijaukinti, - viešasis kalbėjimas.
Šis interviu – ISM Executive School pokalbių ciklo „Drąsūs nežinoti visko“ dalis. Jo metu Lietuvos vadovai su Jumis dalijasi savo asmeninėmis istorijomis apie vadovo drąsą klausti, mokytis, dalintis atsakomybe ir sprendimų paieškas.
Kas savaitę pasidalinsime vis nauja, įkvepiančia ir atvira lyderio istorija.
Kviečiame ir Jus savo soc. tinkluose dalintis, ką Jums, kaip vadovams, reiškia drąsa nežinoti visko, žymėkite studijų bendražygius, perduokite jiems estafetę. Šie prisiminimai įkvėps, padrąsins bei įgalins ir kitus vadovus.
Paruošėme Jums vizualinę medžiagą, jei Jus įkvepia mūsų kampanija, kviečiame naudoti: https://bit.ly/3oQVtlm
#drasusnezinotivisko #ismexecutiveschool
Priėmimas į ISM Executive MBA studijas vyksta iki spalio 21 d. Daugiau apie studijas ČIA.
„Nežinoti yra nuostabu, nes gaudamas naujas žinias, mano nuomone, žmogus patiria vieną iš didžiausių malonumų gyvenime“, - dalijasi Šarūnas Putrius, „TeleSofto“ vadovas. Neseniai organizacijos vairą perėmęs lyderis sako, kad vadovas nėra robotas, jis tik žmogus - su savais minusais, dvejonėmis ir atsakymų paieškomis. Anot lyderio, visuomet bus akimirkų, kuomet vadovą ir komandą ištiks nežinojimo momentas, tačiau svarbiausia, kad ir kaip sunku būtų, „sprendimo nepalikti kabančio ore, nepaversti jo vaiduokliu“ ir jį priimti.
ISM Executive School interviu ciklo metu „Drąsūs nežinoti visko“ Š. Putrius pasakoja apie nematomą vadovo darbo pusę, lyderio teisę nežinoti ir sprendimų paieškas.
Jaučiuosi puikiai. Ne paslaptis, kad pokyčiai yra vienas iš dalykų, kurių žmogus evoliuciškai bijo labiausiai. Kuo pokytis didesnis, tuo baisiau. Bet „TeleSofte“ mes gyvename ir vadovaujamės posakiu „Change is Life”. Gebėjimas keistis, priimti naujoves, išlaikyti atvirą ir pozityvų žvilgsnį į ateitį – tai dalykai, suteikiantys energijos ir vedantys į priekį.
Į kompanijos vadovo postą žengėte po ilgametės patirties organizacijoje. Ar jautėte Jums, kaip ne vienerius metus drauge einančiam su šia kompanija, užkeltus lūkesčius? Ir jei taip, ar bijojote šių lūkesčių nepateisinti?
Tikrai nesu bebaimis. Mano, kaip ir visų, pasitikėjimas kartais svyruoja. Esu tik žmogus. Jūs nepatikėsite, kiek kolegų vadovaujančiose pareigose išgyvena imposter‘io sindromą. Įvairūs tyrimai ir statistika rodo, kad jį patiria apytiksliai 65 proc. aukščiausios grandies vadovų. Vadovių moterų tarpe šis procentas dar didesnis.
Atsakant į jūsų klausimą ar bijojau nepateisinti lūkesčių? Tikrai nerimo buvo. Bijojau, kad prieš tai bususio vadovo Algirdo Stonio batai bus per dideli, žinojau, kad laukia naujos atsakomybės, kurioms, galbūt, trūksta patirties ir kurias pačiam atlikti reikės pirmą kartą. Žinau, kad esami kolegos iš manęs tikėjosi ir tikisi daug, tad norisi visų lūkesčius pateisinti.
Tai, kad vadovu tapau savo organizacijoje dirbęs ne vienerius metus ir atėjęs iš „TeleSofto“ vidaus, - didelė pagalba, nes puikiai pažįstu organizaciją ir komandos narius. Tačiau keičiantis pozicijai kyla klausimas, o kaip keičiasi mano santykis su kolegomis? Reikia pergalvoti savo lyderystės stilių ir įrankius, suprasti, kokio pokyčio reikia čia.
Vadovo pozicija gali būti labai vieniša. Kolegos nuo vadovo yra linkę laikyti atstumą, kitos suinteresuotosios pusės jam turi daug reikalavimų ir lūkesčių. Vadovo rolė organizacijoje tokia yra viena.
Kita nematoma dalis vadovo darbe - ši pozicija reikalauja gebėti įkvėpti kitus, nubrėžti kryptį, sukurti saugumo ir užtikrintumo jausmą. Daug kam atrodo, kad tai lengvas darbas, o gal net ir visai ne darbas. Tačiau jis reikalauja didelio vidinės energijos resurso, susitapatinimo su organizacija ir verslu, nenutrūkstamo minties fokuso į organizaciją. Dėl to labai svarbu kurti artimą, atvirumu, pasitikėjimu ir pagarba grįstą santykį su kolegomis. Svarbu nesistengti būti visažiniu, o kitus įtraukti į sprendimų priėmimą ir juos įgalinti. Išmokti dirbti kitų rankomis, tačiau visada išlikti šalia ir palaikyti.
Taip pat svarbu turėti bendraminčių ratą (netgi už organizacijos ribų). Tai galėtų būti artimieji, bet dar geriau žmonės, patiriantys tą patį ką ir tu, su kuriais gali dalintis sunkumais, gauti įkvėpimo, palaikymo ar grįžtamąjį ryšį. Pavyzdžiui, ISM vadovų bendruomenėje, ne tik palaikome vienas kitą, bet mokomės, augame, dalinames patirtimi ir ieškome atsakymų. Buvimas kartu su panašių tikslų sekančiais kaip ir tu - didina pasitikėjimą savimi, transformuoja.
Nežinojimas savaime nėra problema. Problema yra požiūris. Visiškai normalu yra daug ko nežinoti, bet nenormalu - to nepripažinti, nesiekti žinių, atidėlioti atsakymų paieškas. Nežinoti yra nuostabu, nes gaudamas naujas žinias, mano nuomone, žmogus patiria vieną iš didžiausių malonumų gyvenime.
Su žiniomis įdomu yra tai, kad vieną akimirką manai žinąs viską, o kitą, žiūrėk, pasaulis pasikeitė ir tavo žinios kažkodėl pradeda nebetikti.
Ne visuomet pavyksta, bet aš stengiuosi išlaikyti mąstymą, kad aš žinau ne viską, todėl sprendžiant problemas būtina pasitelkti smalsumą, būti atviru. Toks požiūris padeda geriau girdėti kitų nuomonę, pamatyti pasikeitusias, naujas aplinkybes, atsiranda nauji sprendimai ir požiūrio kampai, galiausiai, kyla poreikis naujoms žinioms ar esamo žinių bagažo perkratymui.
Pavyzdžiui, aš be galo mėgstu kontempliuoti ir kurti organizacijos struktūrą, dėlioti procesus, galvoti, kas yra geriausia organizacijai. Tačiau realybė yra tokia, kad tai niekada nebus baigtinis procesas. Kad ir kokia gera organizacijos struktūra bebūtų ji nuolatos turi kisti dėl besikeičiančių aplinkybių. Net jei aplinkybės ir nesikeičia - statiška aplinka irgi yra aplinkybė, kuri kuria poreikį naujai dinamikai, išlaikant įdomią ir keliančią iššūkius darbo aplinką.
Labai drąsiai ir padrąsinančiai – tokius komandos narius kviečiu pasitikėti savo jėgomis, nebijoti naujo iššūkio ir svarbiausia - eiti mokytis ir ieškoti, kur ir kaip pasisemti naujų žinių. „TeleSofte“ yra gyva mokymosi kultūra - mokymasis vyksta tiek organizacijos viduje, tiek ieškant išminties išoriniuose mokymo renginiuose bei programose.
Pasak vieno tyrimo, yra dviejų tipų žmonės - vieni, kurie mokosi darydami naujus dalykus, kiti, kurie nepažįstamo darbo neturėdami žinių ir gairių, kaip jį teisingai daryti, negali net pradėti. Aš asmeniškai, turėdamas inžinerinį išsilavinimą, visuomet jaučiuosi užtikrinčiau darydamas dalykus, kuriems turiu sukaupęs pakankamai žinių. Tačiau tikiu, kad čia turi egzistuoti balansas - reikia mokėti eiti į priekį turint minimalų/pakankamą žinių kiekį. Kitaip tariant, reikia nuolat tobulėti ir mokytis, tačiau savęs nestabdyti naujoms galimybėms, jei visko iki galo ir nežinai.
Nežinoti yra natūralu, tačiau to nepripažinti, neieškoti atsakymų yra pavojinga.
Kai sunku priimti sprendimą – tiesiog reikia jį priimti. Sprendimo priėmimo procese svarbu išlaikyti užtikrintumą. Net jei sprendimas yra „dabar sprendimo nepriimti”. Svarbu nepriimto sprendimo nepalikti kabančio ore, nepaversti jo vaiduokliu, bet jį įvardinti, sudėlioti veiksmų planą, ką turime padaryti, kad galutinis sprendimas galėtų būti priimtas.
Sparčiai auganti ir besitransformuojanti organizacija. Didėjantys projektai, didesnis poveikis ir įtaka „TeleSofto“ klientams bei pasauliui.
Taip pat balanso išlaikymas tarp organizacijos darbuotojų laimės ir įsiprasminimo, klientų pasitenkinimo ir kokybiškos paslaugos suteikimo bei finansinių (ir ne tik) įmonės tikslų.
Yra kelios pagrindinės sritys. Pirmiausia, lyderystė - jos stiliai, savęs, kaip lyderio suvokimas ir savo ribų plėtimas. Nors mano stiprioji pusė tarpasmeniniai santykiai ir žmogaus psichologijos subtilybės - čia tobulėti galima visą gyvenimą. Taip pat vizionieriškų įdėjų pavertimas į konkrečią strategiją. Bei mano labiausiai laukinis augintinis, kurį bandau prisijaukinti, - viešasis kalbėjimas.
Šis interviu – ISM Executive School pokalbių ciklo „Drąsūs nežinoti visko“ dalis. Jo metu Lietuvos vadovai su Jumis dalijasi savo asmeninėmis istorijomis apie vadovo drąsą klausti, mokytis, dalintis atsakomybe ir sprendimų paieškas.
Kas savaitę pasidalinsime vis nauja, įkvepiančia ir atvira lyderio istorija.
Kviečiame ir Jus savo soc. tinkluose dalintis, ką Jums, kaip vadovams, reiškia drąsa nežinoti visko, žymėkite studijų bendražygius, perduokite jiems estafetę. Šie prisiminimai įkvėps, padrąsins bei įgalins ir kitus vadovus.
Paruošėme Jums vizualinę medžiagą, jei Jus įkvepia mūsų kampanija, kviečiame naudoti: https://bit.ly/3oQVtlm
#drasusnezinotivisko #ismexecutiveschool
Priėmimas į ISM Executive MBA studijas vyksta iki spalio 21 d. Daugiau apie studijas ČIA.
Gedimino ave. 7, Vilnius, LT-01103, Lithuania
+370 687 08080
ism@archive.ism.lt
Gedimino ave. 7, Vilnius, LT-01103, Lithuania
+370 687 08080
ism@archive.ism.lt
