Tėvai nori daugiau dalyvauti mokyklos gyvenime – dalį stabdo mokytojų atsakas

Lietuvoje vykdyta tėvų ir mokytojų apklausa parodė, kad daugiau nei pusė tėvų norėtų daugiau dalyvauti vaikų mokyklos gyvenime. Tiesa, daugiau kaip trečdalis mano, kad pati mokykla neskatina įtraukties. Tuo metu mokytojai nurodo, kad per didelis tėvų įsitraukimas gali turėti ir neigiamų rezultatų.

Reprezentatyvią apklausą, kurios metu apklausti 1032 tėvai ir 399 mokytojai, vykdę ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto tyrėjai dr. Dalius Misiūnas, dr. Viltė Auruškevičienė, dr. Žilvinas Židonis, dokt. Justina Šidlauskienė ir dokt. Eimantė Survilaitė pastebėjo, kad į ugdymo procesą labiau įsitraukę tėvai turi stipresnį susitapatinimo su bendruomene pojūtį, o tai lemia didesnį pasitenkinimą mokykla ir netgi mokytojų kompetencijomis. Tad stiprinti tėvų ir mokytojų bendradarbiavimą mokykloms yra naudinga.

„Apklausa rodo, kad daugiau nei pusė (55 proc.) tėvų norėtų labiau įsitraukti į mokyklos veiklas, beveik trečdalis mano, kad jų įsitraukimas yra nepakankamas, ir net 35 proc. galvoja, kad mokykla jų neskatina įsitraukti. Įdomu tai, kad rezultatai nesiskiria tarp kaimo ir miesto mokyklų“, –  pastebi vienas iš tyrimo autorių dr. D. Misiūnas.

Paaiškėjo trys svarbiausi motyvai, skatinantys tėvus aktyviau bendradarbiauti su mokytojais. Svarbiausia tėvams – santykiai. Kuo labiau tėvai vertina stiprius ir gerus ryšius su juos supančiais žmonėmis, tuo labiau jie linkę ir bendradarbiauti bei įsitraukti. Antroje vietoje – galimybė daryti poveikį. Suteikus tėvams daugiau įgaliojimų veikti, jie ima bendradarbiauti labiau. Taip pat įsitraukti tėvus motyvuoja statusas. Tėvai, ypač vertinantys savo socialinį statusą ir jo matomumą visuomenėje, mažiau linkę vykdyti klasės auklėtojos nurodymų ar kitų, neretai savaime suprantamų, įsipareigojimų. Kita vertus, jeigu reikia viešai išreikšti savo nuomonę, paremti mokyklą, „statuso demonstruotojai“ noriai tuo užsiima.

Lietuvos mokinių tėvų tyrimas taip pat parodė, kad santykių ir galimybės daryti poveikį motyvai susilpnėja, kai tėvai turi stiprias kairiąsias politines pažiūras. Tokių tėvų įsitikinimu, valstybės pareiga yra aprūpinti savo piliečius suteikiant aukštos kokybės viešąsias paslaugas, tarp jų ir švietimo. „Įdomu, kad JAV dešiniųjų politinių pažiūrų tėvai įsitraukia į mokyklų gyvenimą dėl kitų motyvų. Ten šis reiškinys stebimas dėl įsismarkavusių kultūrinių karų. Dešiniųjų pažiūrų tėvai ypač linkę įsitraukti į švietimo procesus dėl kairiųjų įtakos formuojant mokymo programų turinį, pavyzdžiui, kai pabrėžiama išskirtinė baltaodžių kaltė dėl prastesnių afroamerikiečių socialinių rodiklių“, – sako viena iš tyrimo autorių, ISM universiteto doktorantė E. Survilaitė.

Iš mokytojų pateiktų apklausos atsakymų paaiškėjo, kad virtualus darbas ir per didelis tėvų įsitraukimas juos išvargino. Paklausti, ar dalyvautų bendrai su mokinių tėvais vykdomoje ugdymo gerinimo iniciatyvoje, tik 43 proc. mokytojų prisijungtų nedvejodami, jeigu būtų pakviesti. Tuo metu 57 proc. mokytojų neprisijungtų, nes neturi tam laiko bei apskritai nemato prasmės. Anot tyrimo dalyvių, „mokytojai už dyką ir taip atlieka ne savo darbus“. Tačiau pedagogai svarstytų aktyvesnį bendradarbiavimą, jei tokios veiklos būtų įtrauktos į jų darbo krūvio valandas.

„Suvokiant, kad tėvų įsitraukimas mokykloms gali atnešti pozityvių rezultatų, svarbu ne tik aktyviau skatinti tėvus įsitraukti, tačiau spręsti ir mokytojų motyvacijos stokos bei per didelio užimtumo problemas. Visų pirma planuojant mokytojų pamokų krūvį, tam tikras bendradarbiavimo veiklas vertėtų įtraukti į krūvio valandas. Pedagogų motyvaciją padidintų ir taikomi finansiniai priedai ar papildomos laisvos dienos“, – sprendimo galimybių pateikia dr. Ž. Židonis.

Neretai tiek mokytojams, tiek tėvams trūksta žinių ir konkrečių pavyzdžių, kaip jie galėtų sėkmingiau bendradarbiauti. Tad švietimo institucijos galėtų teikti mokytojams metodinę pagalbą apie tai, kaip ir kokias taikyti bendradarbiavimo su tėvais formas ir priemones. Pavyzdžiui, mokytojas galėtų turėti skambučių tėvams planą, kuomet su tėvais būtų galima kalbėtis ne tik, kai nutinka blogi dalykai, bet ir tuomet, kai vaikui mokykloje sekasi.