Vis dažniau tvarumas tampa mūsų kasdienio gyvenimo dalimi – ne tik plevena kažkur ore lyg neapčiuopiamas tendencijų vėjas. Be to, ši sąvoka imama suvokti kur kas plačiau nei aplinkosauga ar našumo didinimas. Garsiai keliame klausimus: kokius pėdsakus mūsų būvis, veikla paliks ateities kartoms? Aktualias tvarios gyvensenos bei verslo tendencijas Lietuvoje ir pasaulyje apžvelgia ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentas dr. Eigirdas Žemaitis.
Plačiausia prasme – tai kiekvieno mūsų atsakomybė prieš gamtą ir žmoniją. Tvarumas apima sveikos gyvensenos, laimingos visuomenės, netaršios aplinkos sampratas. Šis reiškinys yra verslo ir aplinkos harmonijos, gamtos siekio pergalė prieš kapitalistinius tikslus. Konceptualiai tvarumas suvoktinas kaip tam tikros vertės kūrimas: sveikesnės visuomenės, švaresnės aplinkos, didesnio bendruomeniškumo.Jis manifestuoja pokyčius visuomenėje.
Kalbant apie tvarumą versle, pagrindinis tikslas – sukurti pridėtinę vertę, per kurią žmonės pajustų pozityvų pokytį. Nuo ekologinių iniciatyvų prasidėjusi globali tendencija taip įsibėgėjo, jog šiuolaikinės įmonės tiesiog nebegali kurti produktų, neatnešančių teigiamo pokyčio visuomenėje. Jaunoji karta perka teigiamu poveikiu pasižyminčias prekes ar paslaugas. Kita vertus, dažnas vis dar galvoja: įsigijau elektromobilį – esu tvarios gyvensenos ambasadorius. Tačiau vienkartinis sprendimas neatleidžia nuo sąmoningumo kitose gyvenimo srityse. Tvarumas yra holistinis reiškinys, apimantis visas gyvensenos sritis bei elgsenas.
Deja, skirtumai akivaizdūs. Situaciją Lietuvoje demonstruoja prieš keletą metų nuskambėjęs popieriaus gamintojo skandalas – jis nutilo taip pat greitai, kaip ir sprogo. Jei tai būtų įvykę Skandinavijoje, ši įmonė būtų nustojusi funkcionuoti dėl visuotinio ignoravimo, išnykusi iš verslo žemėlapio. Vis dėlto ir lietuviai pamažu ima atsisakyti produktų, kurie neatspindi asmeninių vertybių ar su jomis konfrontuoja. Taigi prieš kelerius metus vartojimo kultūra Lietuvoje ir Vakaruose skyrėsi tarsi diena ir naktis, o dabar akivaizdžiai panašėja.
Ukrainos karo kontekste gerokai sustiprėjo lietuvių pozityvaus pokyčio troškimas. Vertybine prasme pagalbos karo užkluptiems ukrainiečiams esmė ta pati kaip ir tvarumo puoselėjimo – norima teigiamo pokyčio. Akivaizdu, jog situacija Ukrainoje pakėlė žmonių vertybinių nuostatų lygį. Jei visuomenė tapo dar vertybiškesnė vienoje srityje, aukštų vertybinių principų laikysis ir kitose.
Perpardavimas – tai greito vartojimo forma, momentinio uždarbio veikla. Joje disponuojama produktais, kurių žmonėms iš esmės nelabai reikia: pagaunama tam tikra visuotinė emocija, užgaida ir labai greitai pasiūloma ją patenkinanti prekė. Tačiau pigus daiktas „kainuoja“ daug perteklinių resursų, taršos. Socialiai atsakingas verslas privalo siekti sistemiškumo, nuoseklumo: tvarios tiekimo grandinės negali būti greitos, turi būti artimos, kompaktiškos. Lokalizavimas – pagrindinis tvarumo uždavinys.
Dabar dažnu atveju renkantis produktą ar paslaugą kaina nėra lemiamas veiksnys. Ypač jei kalbame apie inovacijas – jų pirkėjai paprastai gauna aukštesnes pajamas. Jungtinėse Amerikos Valstijose vartotojų preferencijos pasikeitė prieš gerą dešimtmetį. Iki 2006 m. prekių ženklo pasirinkimą lėmė gera, stabili įmonės finansinė padėtis, o nuo 2011-ųjų imta pasitikėti jos deklaruojamomis vertybėmis. Ypač griežtomis vertybinėmis nuostatomis pasižymi jaunoji karta – jai parduoti pigų, netvarų daiktą tampa vis sunkiau. Žinoma, Lietuvoje vis dar egzistuoja didelė poliarizacija: daliai žmonių prioritetas – paprastas ir pigus sprendimas, o ne tvarumas.
Siekdamas transformacijos tvarumo srityje, bet kuris verslas susiduria įvairiais iššūkiais, kuriuos padeda išspręsti tvarumo specialistai. Pasaulyje smarkiai išaugusi tvarių tiekimo grandinių vadovų, kurių tikslas – užtikrinti, kad visa įmonės tiekimo grandinė būtų pakeista tvaria, paklausa. Šie specialistai formuoja reikalavimus, ieško tiekėjų, skaičiuoja taršos mastus, rengia CO₂ emisijos mažinimo strategijas ir kt.
Lietuvoje profesionalų, kurie gilintųsi į tvarumo principais grįstų procesų analizę, jų taikymą įmonių praktikoje, yra mažai, o paklausa neišvengiamai auga. Jau dabar didžioji dalis verslo bei pramonės žaidėjų supranta, jog vartotojų sąmoningumo progreso sustabdyti ir atgręžti atgal nepavyks, todėl būtina perorganizuoti veiklą pagal aktualias vertybines tendencijas. Tvarumo ekspertai gali būti įmonių pokyčių ideologai, gebantys analizuoti, tobulinti procesus, kurti pridėtinę vertę keisdami veiklos modelius. Studijas baigę specialistai gali pretenduoti ir į gamybos sritis, nes Lietuvoje jos yra gerai išvystytos ir paklausios.
Didžioji dalis bakalauro studijų susijusi su pramone, gamyba, technologijomis. Pirmame kurse dėstoma daugiau teorinės medžiagos, vėlesniuose – gausėja praktikos. Bakalauro programoje gilinamasi į tvarumo, skaitmeninės transformacijos bei išmaniosios gamybos disciplinas. Tad pretendentai vidurinėje mokykloje turėtų susitelkti į tiksliuosius mokslus: matematiką, informatiką, fiziką. Tuo tarpu magistro pakopoje vyrauja socialinių mokslų – verslo valdymo, vadybos – programos aukštesnio lygio vadovams, kad jie galėtų kurti, vystyti tvarų verslą.
Tiek bakalauro, tiek magistro studijų programas dėsto solidžią akademinę patirtį sukaupę profesoriai, giliai išmanantys konceptualius reiškinius, taip pat ekspertai iš užsienio, aukšto lygio profesionalai praktikai. Su skandinavų partneriais bus vykdomas tvarumo projektas, nes jų darbo rinkoje ypač išaugęs tvarumo specialistų poreikis. Studentai turės galimybę atlikti praktiką proveržį tvarumo srityje pasiekusiose įmonėse, pamatyti iš vidaus, su kokiais iššūkiais susiduriama, susipažinti, kaip organizuojama išmanioji gamyba, kaip atrodo tvari tiekimo grandinė.
Kuriant programą, teko tuo domėtis. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje paklausūs tvarios tiekimo grandinės vadybininkai – jiems siūlomas apie 75 tūkst. svarų sterlingų atlyginimas per metus. Šiuo metu Lietuvoje gali turėti paklausą tvarių procesų diegimo bei vystymo nepriklausomo konsultanto darbas. Jis taip pat solidžiai apmokamas.
Dažnai procesų tobulinimas siejamas su efektyvumo didinimu. Džiugu, jog Lietuvoje įsigalėjo ir klesti beatliekė gamyba, tačiau šiandien tvarumo samprata kur kas platesnė. Sprendžiama, iš kur ateina žaliavos, kokį pėdsaką palieka, ar gamyklos nestovi miškuose, ar neprisidedama prie neigiamos bendruomenės savijautos… Dabar itin daug problemų kyla dėl žaliavų ir produktų tiekimo. Vis dar dažnai pasirenkami pigesni, lengviau prieinami tiekėjai, įmonei kuriantys finansinę, o ne tvarumo naudą. Deja, reta bendrovė turi skaidriai visus tvarumo procesus deklaruojančius tiekėjus – to turėtų siekti šiuolaikinis verslas.
Šiandien vienintelis vertybinis auditorius yra vartotojas. Jeigu jis jaučia, jog yra apgautas, mato, kad nėra taip, kaip deklaruojama, „audituos“ atsisakydamas to prekių ženklo produktų. Formaliai visi nori būti tvarūs, tačiau ne visi ryžtasi atsisakyti netvarių tiekėjų, žaliavų, nes tai gali smarkiai išauginti produkto kainą. Tačiau teigiamų pavyzdžių turime. Štai, pavyzdžiui, garsių prekių ženklų gamintojai atsisakė pirkti medvilnę iš didele aplinkos tarša pasižyminčio Kinijos regiono, kuriame valdžia išnaudoja, persekioja žmones. Vakaruose akivaizdžiai judama pozityvia tvarumo kryptimi ir tai nėra trumpalaikė tendencija.
Paminėčiau socialinių inovacijų institucijos Ashoka.org, kurios tikslas – visus skatinti tapti socialiniais verslininkais, veiklą. Ši organizacija akcentuoja kiekvieno žmogaus asmeninio indėlio svarbą: visi mes galime kurti pozityvų pokytį, prisidėti prie visuotinės gerovės, keisti pasaulį.
Tapk tvarių verslo procesų specialistu. Stok HERE
Daugiau apie Tvarių procesų ir technologijų vadybos programą HERE
Vis dažniau tvarumas tampa mūsų kasdienio gyvenimo dalimi – ne tik plevena kažkur ore lyg neapčiuopiamas tendencijų vėjas. Be to, ši sąvoka imama suvokti kur kas plačiau nei aplinkosauga ar našumo didinimas. Garsiai keliame klausimus: kokius pėdsakus mūsų būvis, veikla paliks ateities kartoms? Aktualias tvarios gyvensenos bei verslo tendencijas Lietuvoje ir pasaulyje apžvelgia ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentas dr. Eigirdas Žemaitis.
Plačiausia prasme – tai kiekvieno mūsų atsakomybė prieš gamtą ir žmoniją. Tvarumas apima sveikos gyvensenos, laimingos visuomenės, netaršios aplinkos sampratas. Šis reiškinys yra verslo ir aplinkos harmonijos, gamtos siekio pergalė prieš kapitalistinius tikslus. Konceptualiai tvarumas suvoktinas kaip tam tikros vertės kūrimas: sveikesnės visuomenės, švaresnės aplinkos, didesnio bendruomeniškumo.Jis manifestuoja pokyčius visuomenėje.
Kalbant apie tvarumą versle, pagrindinis tikslas – sukurti pridėtinę vertę, per kurią žmonės pajustų pozityvų pokytį. Nuo ekologinių iniciatyvų prasidėjusi globali tendencija taip įsibėgėjo, jog šiuolaikinės įmonės tiesiog nebegali kurti produktų, neatnešančių teigiamo pokyčio visuomenėje. Jaunoji karta perka teigiamu poveikiu pasižyminčias prekes ar paslaugas. Kita vertus, dažnas vis dar galvoja: įsigijau elektromobilį – esu tvarios gyvensenos ambasadorius. Tačiau vienkartinis sprendimas neatleidžia nuo sąmoningumo kitose gyvenimo srityse. Tvarumas yra holistinis reiškinys, apimantis visas gyvensenos sritis bei elgsenas.
Deja, skirtumai akivaizdūs. Situaciją Lietuvoje demonstruoja prieš keletą metų nuskambėjęs popieriaus gamintojo skandalas – jis nutilo taip pat greitai, kaip ir sprogo. Jei tai būtų įvykę Skandinavijoje, ši įmonė būtų nustojusi funkcionuoti dėl visuotinio ignoravimo, išnykusi iš verslo žemėlapio. Vis dėlto ir lietuviai pamažu ima atsisakyti produktų, kurie neatspindi asmeninių vertybių ar su jomis konfrontuoja. Taigi prieš kelerius metus vartojimo kultūra Lietuvoje ir Vakaruose skyrėsi tarsi diena ir naktis, o dabar akivaizdžiai panašėja.
Ukrainos karo kontekste gerokai sustiprėjo lietuvių pozityvaus pokyčio troškimas. Vertybine prasme pagalbos karo užkluptiems ukrainiečiams esmė ta pati kaip ir tvarumo puoselėjimo – norima teigiamo pokyčio. Akivaizdu, jog situacija Ukrainoje pakėlė žmonių vertybinių nuostatų lygį. Jei visuomenė tapo dar vertybiškesnė vienoje srityje, aukštų vertybinių principų laikysis ir kitose.
Perpardavimas – tai greito vartojimo forma, momentinio uždarbio veikla. Joje disponuojama produktais, kurių žmonėms iš esmės nelabai reikia: pagaunama tam tikra visuotinė emocija, užgaida ir labai greitai pasiūloma ją patenkinanti prekė. Tačiau pigus daiktas „kainuoja“ daug perteklinių resursų, taršos. Socialiai atsakingas verslas privalo siekti sistemiškumo, nuoseklumo: tvarios tiekimo grandinės negali būti greitos, turi būti artimos, kompaktiškos. Lokalizavimas – pagrindinis tvarumo uždavinys.
Dabar dažnu atveju renkantis produktą ar paslaugą kaina nėra lemiamas veiksnys. Ypač jei kalbame apie inovacijas – jų pirkėjai paprastai gauna aukštesnes pajamas. Jungtinėse Amerikos Valstijose vartotojų preferencijos pasikeitė prieš gerą dešimtmetį. Iki 2006 m. prekių ženklo pasirinkimą lėmė gera, stabili įmonės finansinė padėtis, o nuo 2011-ųjų imta pasitikėti jos deklaruojamomis vertybėmis. Ypač griežtomis vertybinėmis nuostatomis pasižymi jaunoji karta – jai parduoti pigų, netvarų daiktą tampa vis sunkiau. Žinoma, Lietuvoje vis dar egzistuoja didelė poliarizacija: daliai žmonių prioritetas – paprastas ir pigus sprendimas, o ne tvarumas.
Siekdamas transformacijos tvarumo srityje, bet kuris verslas susiduria įvairiais iššūkiais, kuriuos padeda išspręsti tvarumo specialistai. Pasaulyje smarkiai išaugusi tvarių tiekimo grandinių vadovų, kurių tikslas – užtikrinti, kad visa įmonės tiekimo grandinė būtų pakeista tvaria, paklausa. Šie specialistai formuoja reikalavimus, ieško tiekėjų, skaičiuoja taršos mastus, rengia CO₂ emisijos mažinimo strategijas ir kt.
Lietuvoje profesionalų, kurie gilintųsi į tvarumo principais grįstų procesų analizę, jų taikymą įmonių praktikoje, yra mažai, o paklausa neišvengiamai auga. Jau dabar didžioji dalis verslo bei pramonės žaidėjų supranta, jog vartotojų sąmoningumo progreso sustabdyti ir atgręžti atgal nepavyks, todėl būtina perorganizuoti veiklą pagal aktualias vertybines tendencijas. Tvarumo ekspertai gali būti įmonių pokyčių ideologai, gebantys analizuoti, tobulinti procesus, kurti pridėtinę vertę keisdami veiklos modelius. Studijas baigę specialistai gali pretenduoti ir į gamybos sritis, nes Lietuvoje jos yra gerai išvystytos ir paklausios.
Didžioji dalis bakalauro studijų susijusi su pramone, gamyba, technologijomis. Pirmame kurse dėstoma daugiau teorinės medžiagos, vėlesniuose – gausėja praktikos. Bakalauro programoje gilinamasi į tvarumo, skaitmeninės transformacijos bei išmaniosios gamybos disciplinas. Tad pretendentai vidurinėje mokykloje turėtų susitelkti į tiksliuosius mokslus: matematiką, informatiką, fiziką. Tuo tarpu magistro pakopoje vyrauja socialinių mokslų – verslo valdymo, vadybos – programos aukštesnio lygio vadovams, kad jie galėtų kurti, vystyti tvarų verslą.
Tiek bakalauro, tiek magistro studijų programas dėsto solidžią akademinę patirtį sukaupę profesoriai, giliai išmanantys konceptualius reiškinius, taip pat ekspertai iš užsienio, aukšto lygio profesionalai praktikai. Su skandinavų partneriais bus vykdomas tvarumo projektas, nes jų darbo rinkoje ypač išaugęs tvarumo specialistų poreikis. Studentai turės galimybę atlikti praktiką proveržį tvarumo srityje pasiekusiose įmonėse, pamatyti iš vidaus, su kokiais iššūkiais susiduriama, susipažinti, kaip organizuojama išmanioji gamyba, kaip atrodo tvari tiekimo grandinė.
Kuriant programą, teko tuo domėtis. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje paklausūs tvarios tiekimo grandinės vadybininkai – jiems siūlomas apie 75 tūkst. svarų sterlingų atlyginimas per metus. Šiuo metu Lietuvoje gali turėti paklausą tvarių procesų diegimo bei vystymo nepriklausomo konsultanto darbas. Jis taip pat solidžiai apmokamas.
Dažnai procesų tobulinimas siejamas su efektyvumo didinimu. Džiugu, jog Lietuvoje įsigalėjo ir klesti beatliekė gamyba, tačiau šiandien tvarumo samprata kur kas platesnė. Sprendžiama, iš kur ateina žaliavos, kokį pėdsaką palieka, ar gamyklos nestovi miškuose, ar neprisidedama prie neigiamos bendruomenės savijautos… Dabar itin daug problemų kyla dėl žaliavų ir produktų tiekimo. Vis dar dažnai pasirenkami pigesni, lengviau prieinami tiekėjai, įmonei kuriantys finansinę, o ne tvarumo naudą. Deja, reta bendrovė turi skaidriai visus tvarumo procesus deklaruojančius tiekėjus – to turėtų siekti šiuolaikinis verslas.
Šiandien vienintelis vertybinis auditorius yra vartotojas. Jeigu jis jaučia, jog yra apgautas, mato, kad nėra taip, kaip deklaruojama, „audituos“ atsisakydamas to prekių ženklo produktų. Formaliai visi nori būti tvarūs, tačiau ne visi ryžtasi atsisakyti netvarių tiekėjų, žaliavų, nes tai gali smarkiai išauginti produkto kainą. Tačiau teigiamų pavyzdžių turime. Štai, pavyzdžiui, garsių prekių ženklų gamintojai atsisakė pirkti medvilnę iš didele aplinkos tarša pasižyminčio Kinijos regiono, kuriame valdžia išnaudoja, persekioja žmones. Vakaruose akivaizdžiai judama pozityvia tvarumo kryptimi ir tai nėra trumpalaikė tendencija.
Paminėčiau socialinių inovacijų institucijos Ashoka.org, kurios tikslas – visus skatinti tapti socialiniais verslininkais, veiklą. Ši organizacija akcentuoja kiekvieno žmogaus asmeninio indėlio svarbą: visi mes galime kurti pozityvų pokytį, prisidėti prie visuotinės gerovės, keisti pasaulį.
Tapk tvarių verslo procesų specialistu. Stok HERE
Daugiau apie Tvarių procesų ir technologijų vadybos programą HERE
Gedimino ave. 7, Vilnius, LT-01103, Lithuania
+370 687 08080
ism@archive.ism.lt
Gedimino ave. 7, Vilnius, LT-01103, Lithuania
+370 687 08080
ism@archive.ism.lt
