Viktorija Čijunskytė, „Profitus“ įkūrėja ir vadovė, drąsiai sako, kad yra lyderė, kuri nebijo savo komandai pasakyti „aš nežinau“. Viktorija sako, šitos frazės ištarti nebijo  todėl, kad ją supa itin laisva, atvira, stiprių profesionalų komanda. Surinktas kolektyvas, kaip teigia vadovė, yra didžiausias jos pasiekimas, leidžiantis žinoti - kuomet atsakymo neturės ji, žiniomis ir išmintimi pasidalins jos komanda.

Apie vadovo drąsą nežinoti, sprendimų paiešką ir drąsą klysti pasakoja V. Čijunskytė.

Viktorija, įkūrėte nekilnojamojo turto bendrovę, vėliau sparčiai augantį startuolį „Profitus“ – atrodo, kad versle esate drąsi vadovė. Ar iš tiesų mėgstate riziką ir nežinomybė Jums yra nebaisi?

Iš tiesų rizikos nemėgstu, tačiau man patinka kurti. Mus, verslininkus, vienija adrenalino jausmas. Riziką vertėtų vadinti nekomforto zona. Net juokauju, kad nekomforto zona yra mano komforto zona, nes joje esu pratusi būti. Mano tolerancija rizikai yra labai žema, tačiau sprendimus priimu drąsiai. Nes sprendimą priimti yra svarbiausias dalykas – tik prisiėmus šią atsakomybę galima judėti į priekį.

Rizika dažnai susijusi su nežinomybe. Kaip priimant sprendimus Jūs reaguojate į situaciją, kuomet neturite visų atsakymų, tačiau sprendimą priimti reikia?

Vadovas neapgalvotų sprendimų nedaro. Prieš priimant sprendimą atliekamos analizės, numatomi keli žingsniai į priekį. Sprendimų priėmimas nežinomybėje panašus į šachmatų žaidimą – žengdamas vieną žingsnį į priekį iš tiesų numatai kelis galimus scenarijus, kuriuos ėjimus gali padaryti varžovas. Tad sprendimai yra apmąstyti, vadovas stengiasi maksimaliai sumažinti nežinomybę. Kuriant verslą – rizika taip pat pasveriama, juk daug dalykų vis tiek priklauso nuo tavęs. Sėkmę ar nesėkmę didele dalimi vis tiek lemia analizės ir pagal turimus duomenis priimami sprendimai.

Buvo galima pastebėti, kaip vadovai pastaruoju metu viešojoje erdvėje dalijosi savo patirtimi, kad jie irgi nežino visko. Lyderis ir neturi būti visažinis, tačiau juk nežinomybėje per ilgai užsibūti negalima. O kaip Jūs išeinate iš nežinomybės?

Startuolį „Profitus“ pradėjau suprasdama egzistuojančią problemą. Ir tik tuomet supratau, kad tai yra finansų verslas. O juk apie finansus, investicijas ir jų valdymą žinių neturėjau. Man buvo aišku, kad reikia pradėti mokytis. Per puse metų perskaičiau visus vienaip ar kitaip su finansais, jų valdymu, investicijomis, finansinėmis įmonėmis susijusius įstatymus. Perskaičiau visų fondų valdymo įmonių projektus, dokumentus, įstatus. Buvo sunku, jaučiau, kad trūksta žinių. Užmigdavau skaitydama, verkdavau – visko buvo. Bet kaip yra pasakęs Friedrich Nietzsche, „kai žinai dėl „ko“, gali ištverti bet kokį „kaip“. Tad išėjimas iš nežinomybės yra mokymasis.

Dėl to įstojau į ISM Executive School. Man nereikėjo diplomo, man reikėjo žinių. Kai čia įstojau, net nežinojau, kad čia magistrantūros studijos. Tiesiog norėjau tobulėti.

Kai būna sunku, kaip atsipalaiduojate – galbūt turite kokių ritualų, kurie padeda atsikvėpti ar mėgstamą sportą?

Gyvenime man atsikvėpti padeda sportas. Dvi mano mylimiausios sporto šakos - tenisas ir kaitavimas. Kitą dieną po kaitavimo mano protas dirba 40 proc. efektyviau. Iš pradžių to nepastebėjau ir sąmoningai nesupratau, bet paskui atėjo suvokimas, kad dieną po kaitavimo aš daug geriau dirbu. Būna, kad sprendimai neateina, neateina, o po atsikvėpimo sekančią dieną viskas išsisprendžia.

Kokių atsakymų ieškote šiandien?

Vidinius atsakymus aš jau radau seniai. Tai įvyko prieš ketverius metus prieš mano trisdešimtmetį. Tuomet atėjo mintys apie gyvenimo prasmę ir talentą. O dabar ieškau atsakymo, kur man trūksta žinių, t.y. tarptautinė verslo plėtra.

Kuomet dalijotės būdais, padedančiais išeiti iš nežinomybės, sakėte, kad Jūs tokiu atveju mokotės. Kaip manote, ar gebėjimas mokytis ir ieškoti informacijos yra visiems vadovams svarbi savybė?

Žinoma. Mokymasis ir tobulėjimas, manau, turėtų būti kiekvieno norinčio augti žmogaus savybė. Augti tiek savo karjeroje, tiek kaip žmogui. O vadovui ši savybė yra būtina. Be to, kuomet auga tavo įmonė, o kartu augi ir tu pats,  žmones įkvėpti pavyksta daug lengviau. Mokymasis ir tobulėjimas vyksta net ir tuomet, kuomet į savo komandą priimi žmones, kurie yra stipresni už tave.

Kokios jūsų asmeninės savybės jums labiausiai praverčia asmeniniame gyvenime ir versle?

Spontaniškumas ir drąsa. Aš galiu labai greitai priimti sprendimus. Man itin lengva padėti tašką, priimti sprendimą, nepavykus daryti, perdaryti, pakeisti. Kita savybė - atkaklumas.  Pabaigiu kiekvieną pradėtą darbą. Mano kiekvieno verslo pradžia buvo tokia – iš pradžių padariau, tuomet atsisukau ir pagalvojau kur aš papuoliau. Tačiau, kad jau atsidūriau tokioje situacijoje, turiu eiti iki galo. Turiu verslininkės geną - man labai patinka, gebu įžvelgti galutinį bendrą vaizdą, nustatyti problemą.

Kokiais savo pasiekimais dabar labiausiai didžiuojatės?

Mane labiausiai  džiugina sukurta komanda, kuri yra savarankiška, laisva, ambicinga, einanti viena kryptimi, tokia, kuria galiu 100 proc. pasitikėti.

Komandos nariai, kaip ir vadovai, ne visuomet turi atsakymus, ne visuomet žino, kaip spręsti problemą. Viktorija, Jūs, kaip vadovė, kaip reaguojate į klaidas ir padedate komandai išeiti iš nežinomybės?

Siekdama komandai padėti išeiti iš nežinomybės padedu atsakymų ieškoti kartu. Mes drauge susėdame, susirašome sprendimų variantus. Jeigu sprendimų variantų nėra, reiškia ir problemos nėra. Jeigu sprendimų variantų yra, pasirenkame ir sprendžiame. Labai paprasta.

O dėl klaidų… aš leidžiu klysti. Klysti yra labai normalu. Mano nuomone, neklysta tik tie, kurie nieko nedaro. Bet ta pati klaida, kaip aš juokauju, turi tik tris gyvybes. Klaidos yra dalis kelio, kuriuo mes einame. Ir nėra teisingo kelio. Kiekvienas jį pasirenkame patys. Vienos klaidos yra brangesnės, kitos nebrangios, trečios pamokančios. Kai antrą kartą klaida pasikartoja, pasikalbame, bet trečią kartą ta pati klaida nutikti nebegali. Ir nesikartoja.

Viktorija, o kokia Jūsų nuomonė apie lyderio pažeidžiamumą – jis turi dalintis su komanda savo nežinomybe ir sunkumais? O gal visgi lyderis turi eiti priešakyje ir demonstruoti stiprybę?

Aš nežinau, koks turi būti lyderis. Tačiau žinau, kokia esu aš. Man gyvenime svarbiausia yra tikrumas. Pirmiausia, tikrumas prieš save ir tikrumas su žmonėmis, kurie tave supa. Su savo komanda aš esu 100 proc. atvira: jie žino, kai man sunku, jie žino, kad aš, kaip ir jie, kartais verkiu. Jie žino, kad aš neturiu visų atsakymų, kad dažnai kartoju „aš nežinau”. Aš tikrai nežinau visko, tačiau tam ir reikalinga stipri subalansuota komanda. Visur turi būti atvirumas ir nuoširdumas. Taip, aš turiu būti stipri, turiu padėti, kai kitiems yra sunku, turiu būti atrama. Bet kai man yra sunku, aš atsiremiu į juos. Mano komanda tikrai yra ypatinga - retai kas tokias turi. Mane supa žmonės, kuriais labai pasitikiu, kurie yra atsidavę, kompetentingi, žmonės, kuriuos aš papildau, o jie papildo mane, stiprūs savo sričių specialistai. Ir svarbiausia, visi jie yra laisvi.

Šis interviu – ISM Executive School pokalbių ciklo „Drąsūs nežinoti visko“ dalis. Jo metu Lietuvos vadovai su Jumis dalijasi savo asmeninėmis istorijomis apie vadovo drąsą klausti, mokytis, dalintis atsakomybe ir sprendimų paieškas.

Daugiau apie ISM Executive School ČIA.

#drasusnezinotivisko #ismexecutiveschool