Rugsėjo 15 d. Vilma Nasteckienė apgynė disertaciją „RIZIKOS VALDYMAS VADYBOS PRAKTIKOSE: HOLISTINIS POŽIŪRIS“.

Vilmos Nasteckienės disertacijai vadovavo:

Mokslinės vadovės:

Prof. dr. Raimonda Alonderienė (ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba S 003) ( 2019–2021)

Prof. dr. Valdonė Darškuvienė (ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba S 003) (2013–2019)

Mokslinė konsultantė:

Doc. dr. Irina Liubertė (ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba S 003) (2019–2021)

Daktaro disertacija buvo ginama viešame Vadybos mokslo krypties tarybos posėdyje 2021 m. rugsėjo 15 d., 11:00 val. ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, 310 aud., Arklių g. 18, Vilniuje, Lietuvoje.

Apie daktaro disertaciją:

Rizikos valdymas įmonėse siejamas su formalia rizikos valdymo sistema (ERM), kuri reikalauja daug pastangų ir kaštų tiek iš įmonių, tiek iš reguliuojančių institucijų. Tuo tarpu vienos įmonės prisitaiko greičiau ir parodo didesnį atsparumą nei kitos, nors kai kurios iš jų net neturi jokių formalių rizikos valdymo įrankių. Nepaisant rizikos temos aktualumo ir tyrimų gausos, akivaizdžiai trūksta tyrimų, kuriuose rizikos valdymas būtų tiriamas ne kaip deleguota funkcija, o taikant platesnį holistinį požiūrį, ir užpildytų atotrūkį tarp ERM konceptualaus ir praktinio pažinimo lygių. Šia disertacija siekiama atskleisti, kaip rizikos valdymas išpildomas vadybos praktikomis.

Remiantis literatūros analize, atskirti ir apibrėžti funkcinis ir holistinis požiūriai į rizikos valdymą. Funkcinis požiūris akcentuoja rizikos valdymo įrankius ir traktuoja riziką kaip valdomą objektą, o holistinis požiūris kyla iš objektyvios analizės ir vertina rizikos valdymo procesą ir praktikas kaip neatsiejamą verslo valdymo dalį. Šiame tyrime pasirinkti du iš esmės besiskiriantys atvejai – viena įmonė, turinti formalizuotą rizikos valdymo sistemą, ir kita, jos neturinti – kurie praplėtė ir papildė mokslinę tyrimo reikšmę. Kokybinis tyrimas remiasi holistiniu požiūriu. Vadovų veiklos valdymo susirinkimai buvo pirminis duomenų, ką kalba ir ką daro vadovai, šaltinis. Jį papildė interviu, skirti patikslinti rizikos sampratą ir atskleisti realių vadybos praktikų sąsajas su formaliomis rizikos valdymo procedūromis, bei rizikos valdymą reglamentuojančių dokumentų analizė.

Tyrimo rezultatai parodė, kad rizika, nepriklausomai ar yra įdiegta formali sistema ar ne, valdoma vadybos praktikomis, kurios sudaro nelinijinį procesą. Šios praktikos yra veiklos planavimas ir stebėjimas, svarbių problemų nustatymas, užtikrinimas, kad būtų prisiimta atsakomybė ir veiksmai su rizika atlikti iki galo, išspręstos problemos. Du skirtingi rizikos valdymo procesai gali egzistuoti toje pačioje organizacijoje vienu metu – vienas formalus kaip atitiktis ir kitas, skirtas veiklai užtikrinti ir tikslams išpildyti. Abu šie procesai yra svarbūs ir vienas kitą papildo, jei susieti tarpusavyje. Vadybos praktikos, kurios nėra išskirtinai skirtos rizikos valdymui, iš tiesų sudaro svarbią ir neatsiejamą rizikos valdymo dalį organizacijoje ir, kaip formalios procedūros, gali būti apibrėžtos ir audituojamos. Šio tyrimo mokslinis naujumas remiasi holistiniu požiūriu į ERM, kuris užtikrina darną tarp rizikos ir verslo valdymo ir sujungia teorinį rizikos valdymo įmonėje modelį su vadybos praktikomis.

Gynimo taryba

Pirmininkė:

Prof. dr. Ilona Bučiūnienė (ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba – S 003)

Nariai:

Prof. dr. Rūta Kazlauskaitė (ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba S 003)

Prof. dr. Tadas Šarapovas (ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – S 004)

Prof. dr. Maaja Vadi (Tartu University, Estija, socialiniai mokslai, vadyba – S 003)

Doc. dr. Žilvinas Židonis (Mykolo Riomerio universitetas, socialiniai mokslai, vadyba – S 003)

Anotacija

Su disertacija galima susipažinti Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto bibliotekoje.