Pastarasis laikotarpis ne vieną švietimo lyderį paskatino peržengti savo galimybių ribas ir visus iššūkius pasitikti parodant drąsą, lankstumą ir inovatyvumą. Tačiau tuo pačiu kintanti aplinka, besivystančios technologijos ir nuolatinis poreikis keistis tapo daugelio mokytojų perdegimo, streso ir motyvacijos mažėjimo priežastimi. Tad kaip net ir šiuo chaotišku periodu švietimo lyderiui nepasiduoti iššūkiams ir kokie metodai jam gali padėti išlaikyti aukštą motyvaciją darbe?
Margarita Pilkienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto magistrantūros programos „Švietimo lyderystė“ vadovė sako, kad iš švietimo bendruomenės aplinka tikisi nuolatinio tobulėjimo, vidinio pokyčio, o tuo pačiu aktualių žinių perteikimo, naujų metodų ir iniciatyvų diegimo ugdymo įstaigose. Šie lūkesčiai, tais atvejais, kai jie per aukšti, neretai kelia stresą ir įtampą, užgožiančius švietimo lyderio motyvaciją stengtis ir priverčiančius pamiršti savo pašaukimą dirbti dėl aukštesnio tikslo. Susiduriantiems su šiuo iššūkiu ISM ekspertė pataria sąmoningai kurti aplink save pozityvią aplinką stengiantis įžvelgti ne tik iššūkius, tačiau ir galimybes.
„Pozityvią aplinką kurti padės suinteresuotųjų šalių (tėvų, steigėjų, vadovų) lūkesčių valdymas ir skatinimas į mokytojo darbą žvelgti su supratimu. Švietimo vadovas užuot savo energiją išnaudojęs stresui ją gali telkti įtampos valdymui – aplinkiniams išsakyti savo prioritetus, išryškinti skirtumus tarp trumpalaikių, ne tokių svarbių darbų ir ilgalaikių veiklų. Pozityvią aplinką padeda kurti bendradarbiavimo ir dalijimosi puoselėjimas, tarpusavio pagarba ir pasitikėjimas, bendrų įtraukiančių veiklų organizavimas“, – pataria ekspertė.
Daug energijos atima ne tik išoriniai trukdžiai (pavyzdžiui biurokratija, didelis krūvis ar stresas), tačiau ir vidiniai, kaip perfekcionizmas, tampantis daugelio darbų atidėjimo, tobulų aplinkybių laukimo ir negalėjimu didžiuotis savo nuveiktais darbais priežastimi. „Perfekcionizmas yra paradoksalus tuo, kad lyg ir skatindamas aukščiausią kokybę, iš tiesų žmogų stabdo nuo judėjimo į priekį ir tobulėjimo. Neužbaigdamas senų projektų, jis negali imtis naujų. Todėl perfekcionizmo atsikratymas, radimas savyje jėgų pokyčiui yra vienas iš būdų kelti savimotyvaciją. Perfekcionizmą sumažinti galima pirmiausia supratus, kad esi perfekcionistas, antra, leidžiant sau klysti ir mokantis iš klaidų, pozityvus nusiteikimas, trečia – realistiškų tikslų išsikėlimas, taip pat atidėliojimo mažinimas“, – sako M. Pilkienė.
„Švietimo lyderystės“ programos vadovė ilgalaikių tikslų kėlimą akcentuoja kaip vieną iš efektyviausių savimotyvacijos būdų. „Išsikelti uždaviniai turi būti suskirstyti į mažesnius etapus jiems pasiekti, o kiekvienas įveiktas ir tikslo link artinantis žingsnis motyvuoja ir suteikia energijos eiti pirmyn“, – sako ekspertė.
Ilgalaikių tikslų brėžimas stipriai susijęs su ketvirtuoju M. Pilkienės patarimu motyvacijai didinti. ISM ekspertė sako, kad motyvaciją kelti padeda meistrystės puoselėjimas, kuris yra susijęs su profesiniu pasitenkinimu – tobulinimasis padeda pasiekti geresnių rezultatų, o tai veda prie vidinės motyvacijos didinimo.
„ISM „Švietimo lyderystės“ studijos yra puikus meistrystės didinimo pavyzdys. Čia atėję žmonės save realizuoja, o pačios studijos tampa ilgalaikiu užsibrėžtu tikslu. Programa suteikia ne tik reikalingas žinias, tačiau išlaisvina žmogaus kūrybingumą, padeda įvykti vidinei transformacijai. Studijų dalyviai į savo švietimo įstaigas grįžta labiau motyvuoti, labiau pasitikintys savimi, su platesniu akiračiu ir praplėstu socialiniu ratu. Studijų poveikis yra daugialypis, tačiau visais atvejais jis susijęs su vidinės motyvacijos didinimu“, – sako M. Pilkienė.
ISM „Švietimo lyderystės“ studijos – tai unikali, švietimo profesionalams skirta programa, kurios tikslas – ruošti aukštos kvalifikacijos profesionalus, padėti jiems siekti asmeninio ir profesinio tobulėjimo, suteikti vadybinių ir lyderystės žinių, kurios leis užtikrintai jaustis savo rolėje, suteiks drąsos įgyvendinti savo ambicijas bei kandidatuoti į lyderystės reikalaujančias pozicijas.
„Į šias studijas integruotos švietimo ekspertams reikalingos žinios, o ISM universiteto sukauptos vadybos ir lyderystės praktikos praturtina programą geriausiomis verslo metodikomis. Studijuojantieji čia taip pat užmezga naudingus kontaktus. Dalyviai susipažįsta su kitų švietimo organizacijų atstovais, kurie tampa ne tik kolegomis, tačiau dažnai ir naujų bendrų iniciatyvų partneriais. Čia kuriasi bendruomenė, mezgasi ryšiai, draugystės, kurios tęsiasi ir už universiteto ribų“, – sako M. Pilkienė.
„Švietimo lyderystės“ programos absolventė Vita Mėlenienė sako, kad studijų metu augo, kaip profesionalė ir kaip asmenybė. Čia gautos žinios buvo iš karto pritaikomos, o dėstytojų ir studijų kolegų įžvalgos paskatino keisti nusistovėjusius įpročius ir požiūrį.
„Pamenu, studijas pradėjome nuo strategijos planavimo paskaitų. Kaip tik tuo metu mano švietimo organizacijoje vyko strategijos kūrimas, todėl čia gautos žinios leido geriau suvokti vykstančius procesus ir jaustis užtikrinčiau. „Švietimo lyderystės“ programoje praleistas laikas pakeitė mano požiūrį į pokyčius. Anksčiau nepastovumas švietimo sistemoje keldavo neigiamas emocijas, tačiau čia atradau naują požiūrio kampą – pokyčiai yra galimybė eiti į priekį. Keitėsi ir problemų suvokimo kampas. Išmokau jų nebijoti, o į jas gilintis, ieškoti jų priežasčių ir sprendimų. Atsisakiau kaltinimo manieros ir išsiugdžiau pokyčio iniciatoriaus rolę. Visiems rekomenduoju šias studijas – tai nereali patirtis, suteikusi stiprybės, pasitikėjimo ir žinių, kuriomis galiu dalintis su aplinkiniais“, – sako V. Mėlenienė.
M. Pilkienė akcentuoja, kad studijose gautos žinios prisidėjo prie daugelio absolventų karjeros pokyčių: alumnai dalijasi savo sėkmės istorijomis, kaip po „Švietimo lyderystės“ programos pakilo karjeros laiptais, tapo vadovais ar tęsė veiklą savivaldybių skyriuose. Studijose gautos žinios suteikia visas reikalingas kompetencijas, kad tokie pokyčiai galėtų įvykti.
„Turime daugybę istorijų, kaip studijos padėjo imtis drąsesnių idėjų. Pavyzdžiui, norėčiau pasidalinti vieno magistranto istorija, kuris prieš studijas abejojo savo galimybėmis tapti švietimo įstaigos vadovu. Apsispręsti padėjo baigiamasis darbas, kurio metu jis tyrė iššūkius su kuriais susiduria pradedantys švietimo įstaigų vadovai. Gauti atsakymai jį paskatino aplikuoti į norimą poziciją, o turimos kompetencijos padėjo laimėti konkursą ir tapti vadovu“, – sėkmės istorija dalijasi M. Pilkienė.
Kaip sako „Švietimo lyderystės“ programos vadovė, jai ne kartą teko susidurti su švietimo ekspertu, kuris yra puikus specialistas, tačiau tapęs įstaigos vadovu jaučiasi neturįs tam reikalingų žinių. Mat čia reikia apsibrėžti misiją, viziją, vertybes, suprasti, kaip veikia rinkodara, kad pavyktų rasti savo išskirtinumą ir jį iškomunikuoti, valdyti projektus, finansus, gebėti dirbti su žmonėmis ir t.t. „Švietimo lyderystės“ studijos paruošia šiems iššūkiams ir suteikia visas reikalingas kompetencijas sėkmingiems karjeros žingsniams.
„Švietimo lyderystės“ studijose šias žinias perteikia puikių ekspertų ir savo srities profesionalų kolektyvas. Tai viena iš programos stiprybių ir sėkmės faktorių.
Doc. dr. Nerijaus Pačėsos, „Erudito“ licėjaus įkūrėjo ir direktoriaus paskaitos studentus supažindina su strateginiu ugdymo įstaigos valdymu.
Lietuvos Respublikos Seimo kancleris prof. dr. Modestas Gelbūda dalijasi savo žiniomis apie lyderystę ir nuolatinį tobulėjimą.
ISM dėstytoja Kristina Maikštėnienė, pranešimus skaitanti pasaulinėse konferencijose ir verslo mokyklose, studijuojančius supažindina su rinkodaros problematika, padeda programos dalyviams atrasti savo švietimo įstaigos išskirtinumą ir suteikia įgūdžius, kaip jį iškomunikuoti.
Šie ir kiti „Švietimo lyderystės“ programos dėstytojai su nauja studentų grupe susitiks ir savo žiniomis dalinsis jau nuo rugsėjo 9 d.
Priėmimas į „Švietimo lyderystės“ studijų programą vyksta jau dabar.
Daugiau apie „Švietimo lyderystės“ studijas ČIA.
Pastarasis laikotarpis ne vieną švietimo lyderį paskatino peržengti savo galimybių ribas ir visus iššūkius pasitikti parodant drąsą, lankstumą ir inovatyvumą. Tačiau tuo pačiu kintanti aplinka, besivystančios technologijos ir nuolatinis poreikis keistis tapo daugelio mokytojų perdegimo, streso ir motyvacijos mažėjimo priežastimi. Tad kaip net ir šiuo chaotišku periodu švietimo lyderiui nepasiduoti iššūkiams ir kokie metodai jam gali padėti išlaikyti aukštą motyvaciją darbe?
Margarita Pilkienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto magistrantūros programos „Švietimo lyderystė“ vadovė sako, kad iš švietimo bendruomenės aplinka tikisi nuolatinio tobulėjimo, vidinio pokyčio, o tuo pačiu aktualių žinių perteikimo, naujų metodų ir iniciatyvų diegimo ugdymo įstaigose. Šie lūkesčiai, tais atvejais, kai jie per aukšti, neretai kelia stresą ir įtampą, užgožiančius švietimo lyderio motyvaciją stengtis ir priverčiančius pamiršti savo pašaukimą dirbti dėl aukštesnio tikslo. Susiduriantiems su šiuo iššūkiu ISM ekspertė pataria sąmoningai kurti aplink save pozityvią aplinką stengiantis įžvelgti ne tik iššūkius, tačiau ir galimybes.
„Pozityvią aplinką kurti padės suinteresuotųjų šalių (tėvų, steigėjų, vadovų) lūkesčių valdymas ir skatinimas į mokytojo darbą žvelgti su supratimu. Švietimo vadovas užuot savo energiją išnaudojęs stresui ją gali telkti įtampos valdymui – aplinkiniams išsakyti savo prioritetus, išryškinti skirtumus tarp trumpalaikių, ne tokių svarbių darbų ir ilgalaikių veiklų. Pozityvią aplinką padeda kurti bendradarbiavimo ir dalijimosi puoselėjimas, tarpusavio pagarba ir pasitikėjimas, bendrų įtraukiančių veiklų organizavimas“, – pataria ekspertė.
Daug energijos atima ne tik išoriniai trukdžiai (pavyzdžiui biurokratija, didelis krūvis ar stresas), tačiau ir vidiniai, kaip perfekcionizmas, tampantis daugelio darbų atidėjimo, tobulų aplinkybių laukimo ir negalėjimu didžiuotis savo nuveiktais darbais priežastimi. „Perfekcionizmas yra paradoksalus tuo, kad lyg ir skatindamas aukščiausią kokybę, iš tiesų žmogų stabdo nuo judėjimo į priekį ir tobulėjimo. Neužbaigdamas senų projektų, jis negali imtis naujų. Todėl perfekcionizmo atsikratymas, radimas savyje jėgų pokyčiui yra vienas iš būdų kelti savimotyvaciją. Perfekcionizmą sumažinti galima pirmiausia supratus, kad esi perfekcionistas, antra, leidžiant sau klysti ir mokantis iš klaidų, pozityvus nusiteikimas, trečia – realistiškų tikslų išsikėlimas, taip pat atidėliojimo mažinimas“, – sako M. Pilkienė.
„Švietimo lyderystės“ programos vadovė ilgalaikių tikslų kėlimą akcentuoja kaip vieną iš efektyviausių savimotyvacijos būdų. „Išsikelti uždaviniai turi būti suskirstyti į mažesnius etapus jiems pasiekti, o kiekvienas įveiktas ir tikslo link artinantis žingsnis motyvuoja ir suteikia energijos eiti pirmyn“, – sako ekspertė.
Ilgalaikių tikslų brėžimas stipriai susijęs su ketvirtuoju M. Pilkienės patarimu motyvacijai didinti. ISM ekspertė sako, kad motyvaciją kelti padeda meistrystės puoselėjimas, kuris yra susijęs su profesiniu pasitenkinimu – tobulinimasis padeda pasiekti geresnių rezultatų, o tai veda prie vidinės motyvacijos didinimo.
„ISM „Švietimo lyderystės“ studijos yra puikus meistrystės didinimo pavyzdys. Čia atėję žmonės save realizuoja, o pačios studijos tampa ilgalaikiu užsibrėžtu tikslu. Programa suteikia ne tik reikalingas žinias, tačiau išlaisvina žmogaus kūrybingumą, padeda įvykti vidinei transformacijai. Studijų dalyviai į savo švietimo įstaigas grįžta labiau motyvuoti, labiau pasitikintys savimi, su platesniu akiračiu ir praplėstu socialiniu ratu. Studijų poveikis yra daugialypis, tačiau visais atvejais jis susijęs su vidinės motyvacijos didinimu“, – sako M. Pilkienė.
ISM „Švietimo lyderystės“ studijos – tai unikali, švietimo profesionalams skirta programa, kurios tikslas – ruošti aukštos kvalifikacijos profesionalus, padėti jiems siekti asmeninio ir profesinio tobulėjimo, suteikti vadybinių ir lyderystės žinių, kurios leis užtikrintai jaustis savo rolėje, suteiks drąsos įgyvendinti savo ambicijas bei kandidatuoti į lyderystės reikalaujančias pozicijas.
„Į šias studijas integruotos švietimo ekspertams reikalingos žinios, o ISM universiteto sukauptos vadybos ir lyderystės praktikos praturtina programą geriausiomis verslo metodikomis. Studijuojantieji čia taip pat užmezga naudingus kontaktus. Dalyviai susipažįsta su kitų švietimo organizacijų atstovais, kurie tampa ne tik kolegomis, tačiau dažnai ir naujų bendrų iniciatyvų partneriais. Čia kuriasi bendruomenė, mezgasi ryšiai, draugystės, kurios tęsiasi ir už universiteto ribų“, – sako M. Pilkienė.
„Švietimo lyderystės“ programos absolventė Vita Mėlenienė sako, kad studijų metu augo, kaip profesionalė ir kaip asmenybė. Čia gautos žinios buvo iš karto pritaikomos, o dėstytojų ir studijų kolegų įžvalgos paskatino keisti nusistovėjusius įpročius ir požiūrį.
„Pamenu, studijas pradėjome nuo strategijos planavimo paskaitų. Kaip tik tuo metu mano švietimo organizacijoje vyko strategijos kūrimas, todėl čia gautos žinios leido geriau suvokti vykstančius procesus ir jaustis užtikrinčiau. „Švietimo lyderystės“ programoje praleistas laikas pakeitė mano požiūrį į pokyčius. Anksčiau nepastovumas švietimo sistemoje keldavo neigiamas emocijas, tačiau čia atradau naują požiūrio kampą – pokyčiai yra galimybė eiti į priekį. Keitėsi ir problemų suvokimo kampas. Išmokau jų nebijoti, o į jas gilintis, ieškoti jų priežasčių ir sprendimų. Atsisakiau kaltinimo manieros ir išsiugdžiau pokyčio iniciatoriaus rolę. Visiems rekomenduoju šias studijas – tai nereali patirtis, suteikusi stiprybės, pasitikėjimo ir žinių, kuriomis galiu dalintis su aplinkiniais“, – sako V. Mėlenienė.
M. Pilkienė akcentuoja, kad studijose gautos žinios prisidėjo prie daugelio absolventų karjeros pokyčių: alumnai dalijasi savo sėkmės istorijomis, kaip po „Švietimo lyderystės“ programos pakilo karjeros laiptais, tapo vadovais ar tęsė veiklą savivaldybių skyriuose. Studijose gautos žinios suteikia visas reikalingas kompetencijas, kad tokie pokyčiai galėtų įvykti.
„Turime daugybę istorijų, kaip studijos padėjo imtis drąsesnių idėjų. Pavyzdžiui, norėčiau pasidalinti vieno magistranto istorija, kuris prieš studijas abejojo savo galimybėmis tapti švietimo įstaigos vadovu. Apsispręsti padėjo baigiamasis darbas, kurio metu jis tyrė iššūkius su kuriais susiduria pradedantys švietimo įstaigų vadovai. Gauti atsakymai jį paskatino aplikuoti į norimą poziciją, o turimos kompetencijos padėjo laimėti konkursą ir tapti vadovu“, – sėkmės istorija dalijasi M. Pilkienė.
Kaip sako „Švietimo lyderystės“ programos vadovė, jai ne kartą teko susidurti su švietimo ekspertu, kuris yra puikus specialistas, tačiau tapęs įstaigos vadovu jaučiasi neturįs tam reikalingų žinių. Mat čia reikia apsibrėžti misiją, viziją, vertybes, suprasti, kaip veikia rinkodara, kad pavyktų rasti savo išskirtinumą ir jį iškomunikuoti, valdyti projektus, finansus, gebėti dirbti su žmonėmis ir t.t. „Švietimo lyderystės“ studijos paruošia šiems iššūkiams ir suteikia visas reikalingas kompetencijas sėkmingiems karjeros žingsniams.
„Švietimo lyderystės“ studijose šias žinias perteikia puikių ekspertų ir savo srities profesionalų kolektyvas. Tai viena iš programos stiprybių ir sėkmės faktorių.
Doc. dr. Nerijaus Pačėsos, „Erudito“ licėjaus įkūrėjo ir direktoriaus paskaitos studentus supažindina su strateginiu ugdymo įstaigos valdymu.
Lietuvos Respublikos Seimo kancleris prof. dr. Modestas Gelbūda dalijasi savo žiniomis apie lyderystę ir nuolatinį tobulėjimą.
ISM dėstytoja Kristina Maikštėnienė, pranešimus skaitanti pasaulinėse konferencijose ir verslo mokyklose, studijuojančius supažindina su rinkodaros problematika, padeda programos dalyviams atrasti savo švietimo įstaigos išskirtinumą ir suteikia įgūdžius, kaip jį iškomunikuoti.
Šie ir kiti „Švietimo lyderystės“ programos dėstytojai su nauja studentų grupe susitiks ir savo žiniomis dalinsis jau nuo rugsėjo 9 d.
Priėmimas į „Švietimo lyderystės“ studijų programą vyksta jau dabar.
Daugiau apie „Švietimo lyderystės“ studijas ČIA.
Gedimino pr. 7, Vilnius, LT-01103, Lietuva
+370 687 08080
ism@archive.ism.lt
Gedimino pr. 7, Vilnius, LT-01103, Lietuva
+370 687 08080
ism@archive.ism.lt
