Akcizų apmokestinimo įtaka vykstantiems pirkti alaus į kaimynines šalis: išsami ISM dėstytojo dr. Aro Žirgulio analizė.
Siekdamos pažaboti alkoholio vartojimą ir didinti mokestines pajamas, Baltijos šalys vykdo nekoordinuotą akcizų politiką, dėl kurios pasienyje atsiranda nemenki mokesčių skirtumai. Šie skirtumai paskatino tarpvalstybinę alkoholio prekybą, kurios mastas iki šiol dar nėra tiksliai įvertintas.
Tyrimo išvados akivaizdžios: pasienio apribojimų įkarštyje alaus pardavimas regionuose, kuriuose taikomi didesni mokesčiai, išaugo 14%, o mažesniais mokesčiais apmokestinamuose regionuose sumažėjo 52%, palyginti su ne pasienio teritorijomis. Tai rodo didžiulį tarpvalstybinės alaus rinkos mastą, ypač pastebimą prie mažesnių mokesčių sienų. Pažymėtina, kad sienos su nedideliais mokesčių skirtumais pasirodė esančios atsparios šiems svyravimams. Be to, vertinant ilgalaikius didelių akcizų poslinkių padarinius, pastebima, kad pardavimams reikšminga įtaka pasireiškė toje sienos pusėje, kur mokesčiai mažesni.
Tyrimo pagrindas buvo „Carlsberg“ grupės duomenys, apimantys mėnesinius alaus pardavimus nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2020 m. gruodžio mėnesio. Be to, informacija apie mokesčių tarifus iš trijų Baltijos šalių, taip pat Suomijos bei Lenkijos, leido visapusiškai suprasti mokesčių skirtumus pasienyje.
Pandemijos metu dėl uždarytų sienų nuo 2020 m. kovo vidurio iki gegužės vidurio tarpvalstybinė alaus prekyba Baltijos regione iš esmės sustojo. Ši laikina pauzė suteikė unikalią galimybę įvertinti prekybos mastą, pagrįstą pardavimų pokyčiais kiekvienoje sienos pusėje. Kaip ir buvo prognozuota, pardavimai sumažėjo tuose regionuose, kuriuose taikomi mažesni mokesčiai, o regionuose, kuriuose mokesčiai didesni, jie išaugo, o tai rodo priverstinį perėjimą prie vietinių pirkimų.
Atsižvelgiant į išskirtinę Latvijos padėtį tarp Lietuvos ir Estijos, tyrime taip pat buvo nagrinėjama trijų pagrindinių mokesčių pakeitimų šiose šalyse reikšmė pardavimams Latvijoje. Šie pokyčiai Lietuvoje ir Estijoje nuolat rodė poveikį, o 2019 m. mokesčių sumažinimas Estijoje metė iššūkį vyraujančiam įsitikinimui, kad mažmenininkai padidina mokesčius, o sumažinimus absorbuoja patys.
Dėl Covid-19 įvesto karantino išvados rodo aiškų vaizdą: negalima nuvertinti ekonominių ir visuomeninių pasekmių, kurias sąlygoja vartotojai, keliaujantys ilgus atstumus su tikslu įsigyti alkoholio iš mažiau apmokestinamų regionų. Su šiuo reiškiniu susijusios išlaidos laiko, degalų ir galimų mokestinių pajamų praradimo požiūriu yra didelės. Be to, tokie tarpvalstybiniai alaus pirkimo įpročiai tiesiogiai meta iššūkį priemonių, kuriomis siekiama pažaboti nesaikingą alkoholio vartojimą, veiksmingumui ir jį mažina.
Galiausiai šis tyrimas pabrėžia ilgalaikes nevienodų akcizų tarifų strategijų pasekmes, nes smarkiai išaugęs alkoholio pardavimas mažesniais mokesčiais apmokestinamuose regionuose liudija, kad reikia labiau koordinuoti mokesčių politiką.
Akcizų apmokestinimo įtaka vykstantiems pirkti alaus į kaimynines šalis: išsami ISM dėstytojo dr. Aro Žirgulio analizė.
Siekdamos pažaboti alkoholio vartojimą ir didinti mokestines pajamas, Baltijos šalys vykdo nekoordinuotą akcizų politiką, dėl kurios pasienyje atsiranda nemenki mokesčių skirtumai. Šie skirtumai paskatino tarpvalstybinę alkoholio prekybą, kurios mastas iki šiol dar nėra tiksliai įvertintas.
Tyrimo išvados akivaizdžios: pasienio apribojimų įkarštyje alaus pardavimas regionuose, kuriuose taikomi didesni mokesčiai, išaugo 14%, o mažesniais mokesčiais apmokestinamuose regionuose sumažėjo 52%, palyginti su ne pasienio teritorijomis. Tai rodo didžiulį tarpvalstybinės alaus rinkos mastą, ypač pastebimą prie mažesnių mokesčių sienų. Pažymėtina, kad sienos su nedideliais mokesčių skirtumais pasirodė esančios atsparios šiems svyravimams. Be to, vertinant ilgalaikius didelių akcizų poslinkių padarinius, pastebima, kad pardavimams reikšminga įtaka pasireiškė toje sienos pusėje, kur mokesčiai mažesni.
Tyrimo pagrindas buvo „Carlsberg“ grupės duomenys, apimantys mėnesinius alaus pardavimus nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2020 m. gruodžio mėnesio. Be to, informacija apie mokesčių tarifus iš trijų Baltijos šalių, taip pat Suomijos bei Lenkijos, leido visapusiškai suprasti mokesčių skirtumus pasienyje.
Pandemijos metu dėl uždarytų sienų nuo 2020 m. kovo vidurio iki gegužės vidurio tarpvalstybinė alaus prekyba Baltijos regione iš esmės sustojo. Ši laikina pauzė suteikė unikalią galimybę įvertinti prekybos mastą, pagrįstą pardavimų pokyčiais kiekvienoje sienos pusėje. Kaip ir buvo prognozuota, pardavimai sumažėjo tuose regionuose, kuriuose taikomi mažesni mokesčiai, o regionuose, kuriuose mokesčiai didesni, jie išaugo, o tai rodo priverstinį perėjimą prie vietinių pirkimų.
Atsižvelgiant į išskirtinę Latvijos padėtį tarp Lietuvos ir Estijos, tyrime taip pat buvo nagrinėjama trijų pagrindinių mokesčių pakeitimų šiose šalyse reikšmė pardavimams Latvijoje. Šie pokyčiai Lietuvoje ir Estijoje nuolat rodė poveikį, o 2019 m. mokesčių sumažinimas Estijoje metė iššūkį vyraujančiam įsitikinimui, kad mažmenininkai padidina mokesčius, o sumažinimus absorbuoja patys.
Dėl Covid-19 įvesto karantino išvados rodo aiškų vaizdą: negalima nuvertinti ekonominių ir visuomeninių pasekmių, kurias sąlygoja vartotojai, keliaujantys ilgus atstumus su tikslu įsigyti alkoholio iš mažiau apmokestinamų regionų. Su šiuo reiškiniu susijusios išlaidos laiko, degalų ir galimų mokestinių pajamų praradimo požiūriu yra didelės. Be to, tokie tarpvalstybiniai alaus pirkimo įpročiai tiesiogiai meta iššūkį priemonių, kuriomis siekiama pažaboti nesaikingą alkoholio vartojimą, veiksmingumui ir jį mažina.
Galiausiai šis tyrimas pabrėžia ilgalaikes nevienodų akcizų tarifų strategijų pasekmes, nes smarkiai išaugęs alkoholio pardavimas mažesniais mokesčiais apmokestinamuose regionuose liudija, kad reikia labiau koordinuoti mokesčių politiką.
Gedimino pr. 7, Vilnius, LT-01103, Lietuva
+370 687 08080
ism@archive.ism.lt
Gedimino pr. 7, Vilnius, LT-01103, Lietuva
+370 687 08080
ism@archive.ism.lt
