Aukščiausio lygio Lietuvos ir Norvegijos vadovai įvardijo, kaip chaoso laikmečiu kuria atsparius verslus

Pandemijos metu išsaugoti verslą vadovams padeda drąsa paleisti įprastą kontrolę, jungtys su kitomis organizacijomis siekiant bendrų tikslų bei pasitikėjimu ir bendradarbiavimu grįsta įmonės kultūra. Žengiant į postpandeminį pasaulį, šias augimui būtinas sąlygas įvardijo aukščiausio lygio Lietuvos ir Norvegijos vadovai, susitikę keistis patirtimi Vilniuje, lyderystės konferencijoje „REFOCUS“.

Planuodamas organizacijos pokyčius ar kalbėdamas apie juos, ne vienas vadovas yra linkęs susitelkti į kitus: darbuotojus, komandą ar pačią organizaciją. Tačiau Bjornaras Lundas, buvęs DNB banko vadovas Lietuvoje ir dabartinis „DNB Finans“ įrangos finansavimo vadovas Norvegijoje, atvykęs į Vilnių uždavė klausimą: „Vadovai, kaip dažnai susimąstote, kad turime keistis patys ir kaip tai darote?“

Suirutė gali verslui padėti

Dalis pranešėjų asmeniniais pavyzdžiais įrodė, kad neramiausi jų gyvenimo periodai pavirto sparčiausiais karjeros ir asmeniniais šuoliais, tad užgriuvusi pandemija ir naujoji realybė supurtė, bet neišmušė lyderių iš vėžių. „Farmforce AS“ kompanijos vadovė Anne Jorun Aas, turinti 20 metų vadovavimo patirtį tvarumo, technologijų bei inovacijų srityse, tvirtino, kad siaučiant chaosui verslas gali suklestėti.

„Įprastos tvarkos sutrikdymas ar išėjimas iš komforto zonos gali tapti pagrindine priežastimi organizacijai ar individualiam asmeniui augti. Žinoma, kad pokytis nevirstų katastrofa ir kad gebėtumėte spręsti sudėtingas pasaulines problemas, svarbu turėti organizacijos vertybes, į kurias remsitės, aiškiai apibrėžtas ambicijas ir komandos įvairovę“, – akcentavo A. J. Aas.

Būtinybę pokyčių amžiuje turėti vieningą komandą akcentavo kone kiekvienas konferencijoje pranešimą skaitęs vadovas. 30 metų vadovavimo patirtį įvairiose IT sektoriaus įmonėse turintis Tomas Georgas Olsenas, įmonės „Miles AS“ įkūrėjas, pristatė pasitikėjimu grįstą valdymą – tai pandemijos metu padėjo jo kompanijai išlaikyti komandinę dvasią. Beje, jo įmonėje vyraujantis vadovavimo modelis sulaukė didelio susidomėjimo Norvegijoje ir kitose Europos šalyse.

Kaip tinkamas psichologinis klimatas padeda darbuotojams susikalbėti, analizavo „Fuel lt AS“ partnerė bei vadovė Anne Sophie Gjems, o „Jotron AS“ savininkė ir generalinė direktorė Marete Berdal savo vadovaujamos įmonės pavyzdžiu įrodė, kad jos organizacijos kultūra neramiais laikais pavirto konkurenciniu pranašumu.

Ateities darbuotojai turės būti kūrybiški

Į postpandeminį pasaulį žengiantys lyderiai kartu su komandomis patiria nuolatinį poreikį mokytis. Tad gebantys mokytis greičiausiai, iš dabartinio laikmečio laimės daugiausiai. Norvegijoje įsikūrusio „Deloitte“ padalinio „Center for the Edge“ vadovas Danielis Sunde-Hansenas drąsino ieškoti įvairiausių būdų, padėsiančių geriau suprasti rytdienos pasaulį, kuriame standartizuoti produktai ir paslaugos vis labiau užleis vietą individualizuotiems.

„Nuo pramoninio amžiaus keliaujame link kontekstinio, kuriame vartotojai tikisi jų poreikiams pritaikytų produktų ir paslaugų. Darbuotojai, remdamiesi savo sąveika su klientu, turės gebėti greitai improvizuoti, kad pritaikytų produktus ir paslaugas, atitinkančius klientų poreikius. Kaip paspartinti darbuotojų mokymąsi, jų proveržį? Ieškokite būdų, su kuo jungtis draugėn, su kuo dalytis žiniomis organizacijoje ir už jos ribų tam, kad mokytumėtės greičiau“ , – teigė D. Sunde-Hansenas.

Hibridinio darbo iššūkius nuotolinėje bei pranešėjų diskusijose analizavo Lietuvos organizacijų vadovai ir akademinės srities atstovai. Į klausimą, kas visgi labiau nori žengti į hibridinį darbą – darbuotojai ar darbdaviai, prof. dr. Raimonda Alonderienė atsakė, kad žengiant prie naujo darbo modelio reikėtų atsižvelgti į abi šalis.

„Pirmenybę hibridiniam darbui gali teikti organizacija, kuri mato būtinybę ar tam tikrų privalumų, pavyzdžiui, dėl kaštų taupymo, nes nebereikia išlaikyti tiek daug fizinių darbo vietų. Žinoma, sprendimas gali ateiti ir iš saugumo poreikio, kai darbdavys siekia, kad esant tam tikriems apribojimams darbuotojai ar didžioji dalis jų dirbtų iš namų. Kalbant apie darbuotojus, reiktų kelti klausimą – kiek daug jų ir kodėl nori dirbti nuotoliu? Tačiau poreikis ateina iš abiejų pusių“, – sako R. Alonderienė.

Konferenciją REFOCUS ta ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas organizavo kartu su Norvegijos ambasada Lietuvoje, Lietuvos – Norvegijos prekybos rūmais bei Norvegijos – Lietuvos prekybos rūmais. Konferencija finansuota iš Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondo lėšų.