B. Goštautaitė. Kodėl vieni darbuotojai besitęsiant pandemijos chaosui perdega, o kiti stresui atsparūs?

Prof. dr. Bernadeta Goštautaitė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkė

Šiandienos žmogus gyvena apsunkintomis sąlygomis. Darbas nuotoliniu būdu ir nuolatinis prisirišimas prie ekranų jau išvargino.  Vaikams mokantis nuotoliniu būdu, užsidarius daliai darželių, darbo ir gyvenimo balansas visiškai sugriuvo – nebeaišku, kada darbas prasideda ir kada baigiasi. Daugelį veikia nuolatinė baimė ir įtampa dėl rizikos susirgti. Šventes dauguma šiemet švęs vieni arba daug mažesniame rate nei anksčiau. Čia tik keli iš šiandien žmogų užklupusių rūpesčių. Sudėtinga ir slogi aplinkos atmosfera gali sutrikdyti žmogaus savijautą, paveikti emocijas ir sukelti perdegimą.

Tad kaip psichologiškai nepalūžti, save sustiprinti ir atsilaikyti veikiant tokioje chaotiškoje šiandienos aplinkoje?

Prasmė darbe – prevencija perdegimui

Ištverti įvairias negandas ir sunkumus žmonėms padeda atsparumas. Ši sąvoka apibūdinama, kaip reakcija į sunkumus, nes ypač sudėtingomis sąlygomis paaiškėja, kokios vidinės galios slypi kiekviename iš mūsų. Kalbant apie perdegimo prevenciją darbo vietoje, įvairūs tyrimai rodo, kad vienas iš būdų jo išvengti, atrasti darbo prasmę ir vertę. Nes darbo prasmingumas yra tiesiogiai susijęs su didesniu atsparumu sunkumams.

„Harvard Business Review“ neseniai publikuotas tyrimas, kuriame buvo apklausta 25 000 žmonių 25 šalyse atskleidė, kad tie darbuotojai, kurie myli savo darbą, net ir pandemijos sąlygomis yra beveik 4 kartus labiau atsparūs sunkumams nei tie, kuriems jų darbas nepatinka (ir ne, vien tik kompetencija arba atvirkštiniu priežastingumu šio ryšio nepavyko paaiškinti). Iš tiesų, dešimtmečius buvo galvojama priešingai ir tikima, kad stiprus prasmės suvokimas (kuris verčia žmones dirbti nepaisant sunkumų) žmones nualina, t.y. perdega tie, kurie stipriai įsitraukę į savo veiklą. Tačiau vis daugiau tyrimų įrodo priešingai.

Tyrimas, kurį atlikome drauge su ISM mokslininke ir kolege prof. dr. Ilona Bučiūniene bei kolegomis iš Floridos ir Paduvos universitetų (jos metu apklausėme daugiau nei 500 medikų visoje Lietuvoje) parodė, kad kuo didesnę savo darbo prasmę įžvelgia darbuotojai, tuo jie atsparesni išsekimui ir perdegimui. Tyrimo rezultatų analizė atskleidė, kad specialistai, turintys stiprų pašaukimą ir jausdami, kad jų darbą aplinkiniai laiko vertingu ir prasmingu, perdegimą patiria rečiau. Tad supratimas, kad atliekamas darbas yra prasmingas ir svarbus kitiems gali pasitarnauti kaip profesinio perdegimo prevencija.

Darbuotojas iš vadovo tikisi pasitikėjimo

Kovoje su perdegimu darbuotojas neturėtų likti vienas – savo darbo vertės suvokimo siekiant išvengti pervargimo gali pakakti ne visuomet. Tad vis aštrėjant pandemijos sukeltai įtampai, kovoje su visapusišku išsekimu darbuotojui turėtų padėti ir vadovas.

Nors pasikeitusiomis sąlygomis dauguma darbuotojų parodė savo produktyvumą ir iniciatyvumą, iki šiol ne vienam vadovui iki galo sunku pasitikėti savo darbuotojais. Tad tai yra vieta, kurioje tobulėti gali pats vadovas, o tuo pačiu padėti ir savo kolektyvui.

Mat dirbant iš namų, ką šiuo metu darome beveik visi, pats svarbiausias veiksnys darbuotojų pasitenkinimui yra vadovo pasitikėjimas. Tokius rezultatus atskleidė ISM mokslininkų pernai publikuotas tyrimas. Jo rezultatai atskleidė, kad tie darbuotojai, kurie jautė vadovo pasitikėjimą, nuotoliniu darbu buvo patenkinti labiau. Įdomu tai, kad vadovo pasitikėjimas turėjo net stipresnį ryšį su darbuotojo pasitenkinimu nuotoliniu darbu nei kiti veiksniai, tokie kaip darbo vietos namuose tinkamumas ir t.t.

Kitas pandemijos pradžioje (balandį) Australijos mokslininkų atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 1200 darbuotojų 24 šalyse, parodė, kad didelė vadovų dalis nepasitiki savo vadovavimo kompetencija vadovauti darbuotojams nuotoliniu būdu. Dar didesnė dalis galvoja, kad nuotoliniu būdu darbuotojai dirba blogiau. Savo kolektyvu nepasitikintys vadovai pradeda stipresnį monitoringą, dažną personalo tikrinimą. Dalis jų savo kolektyvu nepasitiki taip stipriai, kad darbuotojams pradeda skambinti vakarais, remiasi mikrovaldymu, klausinėja smulkmenų, darbo detalių. Tokios taktikos besilaikantis vadovas darbuotojams kelia tik dar didesnį stresą. Jie jaučia nepasitikėjimą, būtinybę iš karto atsakyti į elektronines žinutes, būti visada pasiekiami, net ir po darbo valandų.

Toks stiprus monitorinimas ir nepasitikėjimas tampriai susijęs ir su nerimo simptomais, vedančiais į perdegimą. Nepasitikėjimas sukelia ir darbo našumo problemas. Įgalinti darbuotojus siekiantis vadovas turėtų tikrinti tikslus ir rezultatą, o ne procesą ir kaip atliekamas darbas. O taip pat – ne tik reguliariai virtualiu būdu užsukti pas kiekvieną darbuotoją pasiteirauti, kaip jis jaučiasi, bet ir padėti suvokti savo darbo vertę ir naudą.

Jau minėtas mūsų tyrimas su Lietuvos medikais parodė, kad ypatingai svarbus išsekimą darbe mažinantis veiksnys yra socialinė darbo vertė, supratimas, kad atliekama veikla yra svarbi ir reikalinga kitiems. Ir nors tam tikrų profesijų socialinė nauda atrodo akivaizdi (kaip medikai ir mokytojai), mūsų tyrimas taip pat parodė, kad socialinės naudos suvokimas yra subjektyvus dalykas ir kiekvienas žmogus ją suvokia skirtingai.

Profesinis perdegimas gali lemti išsekimą, cinizmą, jis gali privesti prie bejėgiškumo jausmo ir  net depresijos. Šiandienos kontekstas daugeliui gali pasirodyti pakankamai niūrus ir sparčiu tempu vesti į šią būseną. Tad svarbu jai nepasiduoti. Sąmoningumas, savo veikloje ir kasdienybėje prasmės ieškojimas bei suradimas, pagalba vieni kitiems, pasitikėjimas čia gali labai padėti. Šis chaosas – laikina būsena, tačiau tikrai aišku, kad jai pasibaigus mes į darbus ir įprastą gyvenimo ritmą grįšime kitokie.