Duomenų analitikos pradininkas Lietuvoje Deividas: mokiausi 700 valandų per metus

Kur gali nueiti, jei nuolatos renkiesi sunkiausius kelius? Deividas Matačiūnas šiandien dirba Ciuriche esančiame startuolyje, kur įkūrė ir vadovauja duomenų analitikos ir dirbtinio intelekto padaliniui. Ką jam reikėjo nuveikti, kad atsidurtų ir įsitvirtintų technologijų Olimpu vadinamoje Šveicarijoje? Tapti duomenų analitikos pradininku Lietuvoje, mokytis po 700 valandų per metus, ieškant darbo Šveicarijoje daugybę kartų išgirsti ne, kad pagaliau sulauktų atsakymo taip.

Duomenų analitikos pradininkas Lietuvoje

Kai įmonė „INVL Asset Management“ pasiūlė D. Matačiūnui naują duomenų analitiko praktikos vietą, vaikinas ką tik buvo baigęs finansų studijas ISM Vadybos ir ekonomikos universitete ir įgijęs tvirtą žinių pagrindą, kurį pastebėjo ir įmonės vadovai. Jis prisimena, kad duomenų sritis Lietuvoje buvo tik pradėjusi kurtis – duomenų analitikus turėjo keletas bankų ir įmonių, likusios bendrovės dar nesuprato, kam reikalingas toks darbuotojas. Tačiau vaikinas nedvejodamas priėmė sprendimą sukti duomenų keliu, nes ši sritis, nors ir nauja, jam atrodė perspektyvi.

„Dabar yra ta banga, kai įmonės labai daug investuoja į duomenų analitiką ir supranta, kad joms reikia daug ir įvairių sprendimų, vadinasi, reikia analitikų. Įmonių perėjimas prie darbo, grįsto duomenimis Lietuvoje buvo gana ilgas“, – prisimena Deivydas, kuris įmonėje buvo vienintelis už duomenis atsakingas žmogus.

Vaikinas analizavo įmonės klientų duomenis, taip pat įmonės finansus, biudžetus. Gilinosi į skirtingų skyrių darbą ir įgyvendino gausybę projektų.

„Norėjome sutrumpinti kelią, kad klientas greičiau pas mus ateitų ar bent paskambintų. Mūsų produktai buvo pensijų fondai ir kitos finansinės priemonės, kurios gana sunkiai parduodamos. Būdavo, pasitelkęs duomenis atrasdavau tikslinę grupę žmonių, kuriems būtų įdomi tam tikra reklama ir pasiūlydavau įmonei būdų, kaip naujus klientus galime pasikviesti“, – pasakoja duomenų ir dirbtinio intelekto profesionalas.

D. Matačiūnas sako, kad tekdavo dalyvauti ir valdybos susitikimuose, kadangi buvo atsakingas už įmonės duomenis. „Man tai buvo tiesiog VAU. Buvau ką tik baigęs universitetą, ką tik įgijęs žinių, bet jau dalyvavau susitikimuose su įmonės vadovais ir pristatinėdavau rezultatus“, – patirtį prisimena pašnekovas.

Siekė daugiau ir mokėsi kasdien

Deividas sako, kad ISM universitetas, kuriame studijavo, padėjo suformuoti jam požiūrį, kad visko įmanoma pasiekti, o supanti bendruomenė, dėstytojai ar bendrakursiai, gali padėti tai padaryti. Tad po kurio laiko Deividas pajuto, kad duomenų analitikos srityje nori siekti daugiau žinių ir kompetencijų, o tam reikia komandos, kurioje būtų daugiau už jį patį apie duomenis nusimanančių žmonių. Maždaug pusę metų specialistas siekė darbo pozicijos vienoje didžiausių IT bendrovių pasaulyje „IBM“. Atėjęs iš aplinkos, kurioje buvo vienintelis duomenų analitikas, D. Matačiūnas pakliuvo į įmonę, kurioje teko dirbti kartu su duomenis ir dirbtinį intelektą analizuojančiais mokslininkais.

„Atsiradau absoliučiai ne savo komforto zonoje, kur reikėjo labai daug mokytis, kad mokslininkus pasivyčiau. Per metus mokydavausi po 700 valandų. Kasdien po dvi ar po tris valandas po darbo. Informacija apie dirbtinį intelektą ir naujausias technologijas keičiasi kas savaitę. Visada turi būti atnaujinęs žinias“, – įsitikinęs Deividas.

Deividas dirbo su klientais iš viso pasaulio. Pasakoja, kad prognozuodavo kainas produktams, taip pat aiškindavosi, kada vykdyti akcijas, kad būtų sugeneruojama kuo daugiau pardavimų. „Įmonė turi labai daug projektų, o mūsų komanda prognozuodavo, kokia tikimybė, kad projektas sulauks pelno, o ne nuostolio“, – apie savo darbą pasakoja pašnekovas.

Deividas sako, kad ypač pirmaisiais metais įsidarbinus IT gigantėje „IBM“ darė daug klaidų: „Turi daug kartų suklysti, kad kažką padarytum gerai“, – įsitikinęs jis. Dauguma D. Matačiūno savaitgalių ir šiandien prabėga skaitant ar programuojant ir dairantis, kokių naujų žinių yra rinkoje. Jis neabejoja, kad jeigu duomenų ir dirbtinio intelekto sritys jam nepatiktų ar būtų neįdomios, tai jų niekada nebūtų pasirinkęs.

„Tai reikalauja nežmoniškai daug darbo, nes reikia nuolatos domėtis, suprasti, kaip technologijos veikia, skaityti mokslinius straipsnius apie tai, kam apskritai tam tikros technologijos buvo sukurtos. Mano gyvenime didelę vietą užima nuolatinis mokymasis. Jeigu keletą mėnesių atitrūkčiau, nesimokyčiau, tai nelabai suprasčiau, kas vyksta, nes naujos informacijos yra gausybė“, – tvirtina pašnekovas.

Kuria įrankį, panašų į Chat GPT

Pašnekovas sako, kad dar ISM universitete, kur mokėsi tarp užsieniečių dėstytojų ir bendrakursių, suprato, kad gyvenime nebūtina apsiriboti tik viena rinka, sėkmingai dirbti galima bet kurioje pasaulio šalyje. Dirbdamas Lietuvoje, D. Matačiūnas ėmė puoselėti svajonę įsidarbinti Šveicarijoje, jis nusitaikė į Ciurichą ir šiame mieste ėmė ieškoti darbo. Ciurichas vaikinui patiko, nes tai, anot jo, mažas ir į Vilnių panašus miestas, turintis vieną geriausių universitetų pasaulyje – ETH Zurich. Aplink šį technologijų universitetą yra sukurta daugybė technologijomis besidominčių bendruomenių. „Tokių kompanijų kaip „Google“ ar „Meta“ bazės Europoje yra įsikūrusios Ciuriche. Technologijų pasaulio žmonių koncentracija paskatino mane pasirinkti šį miestą“, – tvirtina Deividas.

Kelias naujo darbo paieškose nebuvo lengvas. Deividas skaičiuoja, kad iš viso į Šveicariją išsiuntė apie 150 darbo užklausų. Gavo pakvietimus į 20 darbo pokalbių, po kurių sulaukė neigiamo atsakymo. „Buvo sunku, bet eini po truputėlį, mažais žingsniais. Visą laiką sektis negali, tą aš supratau.“

Tačiau siekti savo svajonės vaikinas nenustojo ir lengviausio kelio nesirinko. Po ilgo laukimo, su juo susisiekė šveicarų startuolis „Sunrise UPC GmbH“ ir pasiūlė įsteigti duomenų bei dirbtinio intelekto padalinį bei jam vadovauti, padėti įmonei pritraukti klientų.

„Man buvo svarbu, kad galėsiu sukurti kažką nuo nulio. Ne visose įmonėse sulauksi tokio pasiūlymo ir pasitikėjimo daryti ką nori, kurti pagal save. Tai yra labai, labai reta galimybė ir aš ja pasinaudojau“, – kalba D. Matačiūnas.

Be to, kad dirba šveicarų startuolyje, technologijų aistruolis taip pat mentoriauja kitiems startuoliams, yra Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos narys bei kuria ne vieną asmeninį technologijų projektą. Vienas įspūdingiausių – lietuvių kalbos įrankis, kurio veikimo principas panašus į Chat GPT. Šiuo metu Deividas su komanda renka gausybę duomenų tam, kad įrankiu galėtų patogiai naudotis visi panorėjusieji. Paklaustas, ar žada sugrįžti į Lietuvą ir stiprinti gimtosios šalies technologijų sektorių, D. Matačiūnas atsako, jog neabejotinai sugrįš.

„Žinau, kad noriu kurti dirbtinio intelekto startuolį. Dabar padedu kitiems, mentoriauju, ieškau savo paties idėjų. Dirbtinis intelektas yra labai plati sritis, todėl aš ieškau, į ką noriu susifokusuoti ir kas man teikia daugiausiai džiaugsmo, kad galėčiau tam atiduoti visas savo jėgas“, – pokalbį užbaigia pašnekovas.