Nuo 2024 m. sausio mėnesio įmonėms reikės skirti daug daugiau dėmesio savo tvarumo iniciatyvoms, jei jos nori būti pasirengusios 2025 m. įsigaliosiančiai ES įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvai. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentas ir tvarumo ekspertas dr. Jonathanas Boydas teigia, kad teikti ataskaitas pagal naująją direktyvą privalės šimtai Lietuvos firmų. Jis stebisi, kad iki šiol dauguma įmonių nėra pasiruošusios šiems neišvengiamiems pokyčiams. Tiesa, netrukus į rinką žengs specialistai, galintys padėti įmonėms susidoroti su naujais iššūkiais. Tačiau jų paklausa bus didesnė nei pasiūla, teigia dr. J.Boydas, todėl įmonėms reikėtų atkreipti dėmesį į darbuotojų mokymą tvarumo srityje.
Ar jau pasiekėme tašką, kai organizacijos samdo tvarumo specialistus?
Be jokios abejonės. Vyksta didžiulis pokytis, nes didžioji pasaulio dalis pereina prie žaliosios ekonomikos, todėl skubiai reikia žaliųjų įgūdžių ir žaliųjų darbo vietų. Patikslinsiu – sakydamas „žalieji įgūdžiai“ turiu omenyje tokius, kurie įgalina ekonominės veiklos tvarumą, o „žaliosios darbo vietos“ yra tokios, kuriose reikia tvirtų žaliųjų įgūdžių.
Daug įmonių tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje vis dar vilkina savo kelionę šio perėjimo link. Tačiau laukia kardinalūs pokyčiai. Sausio mėnesį ES paskelbė direktyvą, kurioje išsamiai aprašomos naujos įmonių tvarumo ataskaitų teikimo taisyklės. Tai iš esmės keičia padėtį ir atneš „žaliųjų darbo vietų“ bumą ir ES ir čia, Lietuvoje: bent jau organizacijoms reikės apmokyti arba samdyti tvarumo ekspertus, kurie išmatuotų, stebėtų, įgyvendintų ir praneštų, ar jų veikla atitinka direktyvoje nustatytus reikalavimus.
Tačiau vienas iš didžiausių mano rūpesčių yra tai, kad organizacijos tiesiog nėra tam pasiruošusios. Šiuo metu egzistuoja tvarumo įgūdžių atotrūkis: organizacijoms reikia daug daugiau žaliųjų įgūdžių turinčių žmonių, nei darbo rinka šiuo metu sukuria. Pavyzdžiui, „LinkedIn“ ir „Microsoft“ praėjusiais metais parengė ataskaitą apie žaliąsias darbo vietas ir išsiaiškino, kad pasaulyje per pastaruosius penkerius metus darbo skelbimų, reikalaujančių žaliųjų įgūdžių, skaičius kasmet augo 8 procentais, o žaliųjų talentų dalis tuo pačiu laikotarpiu kasmet augo maždaug 6 procentais. Spėju, kad per ateinančius kelerius metus Europos Sąjungoje organizacijoms pradėjus mėginti įgyvendinti naujuosius ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimus, šis atotrūkis dar labiau išaugs.
Jūs pats esate tvarumo ekspertas: kaip jums kilo mintis eiti šiuo keliu?
Manau, kad daug lėmė mano auklėjimas. Mano tėvas į Kanadą emigravo iš Škotijos, jis tikrai gerbė gamtą ir puoselėjo gamtosaugos vertybes. Jis taip pat buvo inžinierius, dirbęs plieno pramonėje, ir tvirtai palaikė augimą bei pramonę. Taigi jo asmenybėje slypėjo tai, ką šiandien būtų galima vertinti kaip nelengvą dilemą: jis dirbo taršioje pramonės šakoje, tačiau nekentė taršos. Norėdamas išspręsti šią vidinę dilemą, jis sunkiai dirbo, kad užtikrintų, jog jo plieno įmonė būtų kuo švaresnė ir veiksmingesnė. Toks požiūris taip pat atspindi mano gimtojo miesto Hamiltono, Ontarijo valstijoje, požiūrį: šis miestas buvo vienas didžiausių Šiaurės Amerikos plieno gamintojų, tačiau jį taip pat supa UNESCO pasaulio paveldo sąraše esantis biosferos rezervatas, kuriuo jo gyventojai didžiuojasi ir kurį siekia išsaugoti. Taigi žmonės, užaugę tame mieste, iš prigimties buvo pramonininkai, turintys gamtosaugines vertybes, kad ir kaip keistai ar paradoksaliai tai skambėtų. Ir aš pats pritariu tokiam savo tėčio ir gimtojo miesto požiūriui. Šiandien turime technologinių galimybių, kad išspręstume mano tėčio dilemą – ekonomikos augimą galima ir reikia pasiekti tvariai.
Ar galite plačiau papasakoti apie naująją Europos Sąjungos tvarumo direktyvą?
Ji kyla iš Europos žaliojo kurso, kuris yra ambicingas ES planas pereiti prie ekologiškos ekonomikos ir iki 2050 metų tapti klimatui neutraliu žemynu. Siekdama šio tikslo, ES sukūrė tvarių finansų paketą, pagal kurį privačios investicijos bus nukreiptos įmonėms, palaikančioms minėtąjį perėjimą. Tačiau kaip investuotojai, pilietinės visuomenės organizacijos, vartotojai ir kitos suinteresuotosios šalys įvertins įmonių tvarumą? Štai kam reikalinga Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD): pagal ją bus reikalaujama, kad didelės įmonės ir listinguotos bendrovės reguliariai skelbtų ataskaitas apie socialinę ir aplinkos riziką, su kuria susiduria, ir apie tai, kokį poveikį jų veikla daro žmonėms bei aplinkai.
Kiek Lietuvos įmonių privalės teikti ataskaitas?
Tai nėra visiškai naujas dalykas – apie 11 000 įmonių Europoje jau skelbia tokius nefinansinius duomenis. Tačiau būtent CSRD taikymo sritis yra naujiena: nuo 2025 m. ji išsiplės iki daugiau nei 50 000 kompanijų ir, mano vertinimu, palies keletą šimtų Lietuvos įmonių. Ir nors Lietuvoje bus daug tokių įmonių, kurios nepasieks ribos, kai jau privalės teikti ataskaitas tiesiogiai, analitikai prognozuoja, kad bus didžiulis „raibulių“ efektas – tai yra, bus tikimasi, kad mažesnės įmonės, kurios tiekia arba palaiko verslo ryšius su didesnėmis, prisidės prie didesniųjų įmonių ataskaitų. Trumpai tariant, naujosios ataskaitos greitai taps tokios pat įprastos ir reikalingos, kaip ir finansinės ataskaitos.
Ar Lietuvos įmonės pasiruošusios pokyčiui?
Štai, kodėl aš noriu paskleisti žinią ir pabrėžti, kad Lietuvos įmonėms reikėtų paskubėti. Įsivaizduokite, jei neturėtumėte jokių finansinių dokumentų, jokių finansinių procesų, neturėtumėte nei buhalterių, nei finansų direktoriaus, ir aš jums pasakyčiau, kad po dvejų metų turėsite staiga pateikti patikimus finansinius dokumentus ir kad jūsų laukia išsamus išorinis patikrinimas, kitaip tariant, trečiųjų šalių auditai. Supanikuotumėte, tiesa? Manau, kad čia panaši situacija. Didžioji dauguma Lietuvos įmonių tiesiog nėra pasiruošusios CSRD.
Šios ataskaitos taip pat nėra paprastos, jos labai sudėtingos. Daugelis ataskaitų teikimo standartų yra pagrįsti GRI – Global Reporting Initiative (pasauline ataskaitų teikimo iniciatyva). Aš esu GRI sertifikuotas tvarumo specialistas, todėl galiu asmeniškai patvirtinti: parengti tokią ataskaitą nėra lengva, tai daug laiko reikalaujantis, išsamus, tikslus, ekspertinis darbas.
Taigi Lietuvos įmonėms reikia pradėti ruoštis jau dabar. Išsiaiškinkite, ar jūsų organizacija siekia ataskaitų teikimo slenkstį. Išsiaiškinkite, kokių tvarumo kompetencijų galbūt jau turi jūsų darbuotojai. Apmokykite savo komandą. Pasikonsultuokite su savo teisinėmis ir reglamentų komandomis. Jei reikia, susiraskite gerą konsultantą. Bet kad ir ką darytumėte, neignoruokite būsimų pokyčių – ruoškitės jiems.
Kaip manote, ar pačioms įmonėms reikėtų investuoti į tvarumo ugdymą?
Be abejo – savo pačių labui. Pirma, pradėjus taikyti visas reglamentavimo priemones, įmonėms reikės daug organizacinio lygio žaliųjų įgūdžių ir žinių. Antra – šie įgūdžiai yra žmogiškasis kapitalas, kuris paspartins žaliąjį perėjimą. Esu ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorius ir dėstau žaliuosius įgūdžius Lietuvos studentams, tačiau perėjimas vyksta tokiu greičiu, kad įmonės nebegali sau leisti laukti naujos kartos žaliosios kvalifikacijos darbuotojų. Tai reiškia, kad, paprastai tariant, joms reikia tobulinti savo dabartinių darbuotojų gebėjimus.
Kaip tai padaryti? Vienas iš pavyzdžių būtų vietoje prieinamos tvarumo studijų programos: pavyzdžiui, ISM universitetas ką tik pradėjo Verslo tvarumo vadybos magistro programą, kurioje dėstau. Šiais metais visi mano studentai buvo pilnu etatu dirbantys įmonių darbuotojai, norėję įgyti žaliųjų įgūdžių ir žinių, kad galėtų padėti savo įmonėms, kurioms tokių įgūdžių reikia.
Tačiau esmė ta, kad jei įmonės tikisi rasti reikalingos patirties išorėje, darbo rinkoje, jos turėtų žinoti, jog arba teks smarkiai konkuruoti dėl specialistų, arba apskritai nepavyks jų rasti. Štai kodėl manau, kad pats ekonomiškiausias ir pragmatiškiausias pasirinkimas yra tobulinti savo darbuotojų įgūdžius.
Kokių kompetencijų privalo turėti tvarumo specialistai?
Klausimas sudėtingas, nes ši sritis labai plati. Vis dėlto manau, kad geras būdas pradėti ieškoti atsakymo yra pasižiūrėti, kokie žalieji įgūdžiai šiuo metu yra paklausūs. Praėjusiais metais „LinkedIn“ ataskaitoje buvo išvardintos tokios darbdaviams aktualiausios sritys: tvarumas; darbo sauga ir sveikata; klimatas; atsinaujinanti energija; aplinkosauginis sąmoningumas; aplinka; sveikata ir saugumas; saulės energija; įmonių socialinė atsakomybė ir atliekų perdirbimas.
Kaip matote, sąrašas labai margas ir, kaip galite įsivaizduoti, kompetencijos labai skiriasi priklausomai nuo šalies, sektoriaus, pramonės, įmonės dydžio ir kitų veiksnių. Kaip pavyzdį paimkime automobilių pramonę – geriausi žalieji įgūdžiai būtų elektrinės transporto priemonės, energijos kaupimas, baterijų valdymas ir kt. Arba, kalbant apie sektorius, labiausiai žaliųjų įgūdžių reikia įmonių paslaugų, gamybos, energetikos ir kasybos, viešojo administravimo ir statybos sektoriuose. Kiekvienas iš jų turi savo unikalių žaliųjų įgūdžių, kurie jiems reikalingi, tačiau svarbu pabrėžti, kad žaliųjų įgūdžių paklausa auga, tačiau pasiūla kol kas atsilieka.
Kurioms tvarumo sritims tvarumo specialistai turėtų skirti daugiausia dėmesio?
Mes žinome, kas yra generalinis direktorius ir ką jis daro, žinome ir kokios yra finansų direktoriaus bei vykdomojo atsakomybės, todėl norint atsakyti į šį klausimą, verta pažvelgti į besiformuojantį VTP, arba vyriausiojo tvarumo pareigūno vaidmenį – šios pareigos būtų bet kurio tvarumo specialisto karjeros viršūnė. Vos prieš mėnesį „Harvard Business Review“, pažymėdamas, kad pernai buvo pasamdyta daugiau VTP nei per pastaruosius penkerius metus kartu, išvardijo kokios tiksliai yra svarbiausios šių besiformuojančių pareigų funkcijos: 1) užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų; 2) ESG stebėjimas ir ataskaitų teikimas; 3) tvarumo projektų portfelio priežiūra; 4) suinteresuotųjų šalių santykių valdymas; 5) organizacinių gebėjimų ugdymas; 6) kultūrinių pokyčių skatinimas; 7) žvalgyba ir eksperimentavimas; ir 8) tvarumo įtraukimas į procesus ir sprendimų priėmimą. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kam VTP skiria daugiausiai laiko ir pastangų – be jokios abejonės, pirmiesiems dviem punktams. Taigi šiuo metu reglamentai ir direktyvos, pvz., CSRD, yra neabejotinai pagrindiniai prioritetai, ir prognozuoju, kad taip bus ir artimiausioje ateityje.
Daugiau apie tarptautinės magistrantūros Verslo tvarumo vadybos programą sužinokite ČIA.
Nuo 2024 m. sausio mėnesio įmonėms reikės skirti daug daugiau dėmesio savo tvarumo iniciatyvoms, jei jos nori būti pasirengusios 2025 m. įsigaliosiančiai ES įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvai. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentas ir tvarumo ekspertas dr. Jonathanas Boydas teigia, kad teikti ataskaitas pagal naująją direktyvą privalės šimtai Lietuvos firmų. Jis stebisi, kad iki šiol dauguma įmonių nėra pasiruošusios šiems neišvengiamiems pokyčiams. Tiesa, netrukus į rinką žengs specialistai, galintys padėti įmonėms susidoroti su naujais iššūkiais. Tačiau jų paklausa bus didesnė nei pasiūla, teigia dr. J.Boydas, todėl įmonėms reikėtų atkreipti dėmesį į darbuotojų mokymą tvarumo srityje.
Ar jau pasiekėme tašką, kai organizacijos samdo tvarumo specialistus?
Be jokios abejonės. Vyksta didžiulis pokytis, nes didžioji pasaulio dalis pereina prie žaliosios ekonomikos, todėl skubiai reikia žaliųjų įgūdžių ir žaliųjų darbo vietų. Patikslinsiu – sakydamas „žalieji įgūdžiai“ turiu omenyje tokius, kurie įgalina ekonominės veiklos tvarumą, o „žaliosios darbo vietos“ yra tokios, kuriose reikia tvirtų žaliųjų įgūdžių.
Daug įmonių tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje vis dar vilkina savo kelionę šio perėjimo link. Tačiau laukia kardinalūs pokyčiai. Sausio mėnesį ES paskelbė direktyvą, kurioje išsamiai aprašomos naujos įmonių tvarumo ataskaitų teikimo taisyklės. Tai iš esmės keičia padėtį ir atneš „žaliųjų darbo vietų“ bumą ir ES ir čia, Lietuvoje: bent jau organizacijoms reikės apmokyti arba samdyti tvarumo ekspertus, kurie išmatuotų, stebėtų, įgyvendintų ir praneštų, ar jų veikla atitinka direktyvoje nustatytus reikalavimus.
Tačiau vienas iš didžiausių mano rūpesčių yra tai, kad organizacijos tiesiog nėra tam pasiruošusios. Šiuo metu egzistuoja tvarumo įgūdžių atotrūkis: organizacijoms reikia daug daugiau žaliųjų įgūdžių turinčių žmonių, nei darbo rinka šiuo metu sukuria. Pavyzdžiui, „LinkedIn“ ir „Microsoft“ praėjusiais metais parengė ataskaitą apie žaliąsias darbo vietas ir išsiaiškino, kad pasaulyje per pastaruosius penkerius metus darbo skelbimų, reikalaujančių žaliųjų įgūdžių, skaičius kasmet augo 8 procentais, o žaliųjų talentų dalis tuo pačiu laikotarpiu kasmet augo maždaug 6 procentais. Spėju, kad per ateinančius kelerius metus Europos Sąjungoje organizacijoms pradėjus mėginti įgyvendinti naujuosius ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimus, šis atotrūkis dar labiau išaugs.
Jūs pats esate tvarumo ekspertas: kaip jums kilo mintis eiti šiuo keliu?
Manau, kad daug lėmė mano auklėjimas. Mano tėvas į Kanadą emigravo iš Škotijos, jis tikrai gerbė gamtą ir puoselėjo gamtosaugos vertybes. Jis taip pat buvo inžinierius, dirbęs plieno pramonėje, ir tvirtai palaikė augimą bei pramonę. Taigi jo asmenybėje slypėjo tai, ką šiandien būtų galima vertinti kaip nelengvą dilemą: jis dirbo taršioje pramonės šakoje, tačiau nekentė taršos. Norėdamas išspręsti šią vidinę dilemą, jis sunkiai dirbo, kad užtikrintų, jog jo plieno įmonė būtų kuo švaresnė ir veiksmingesnė. Toks požiūris taip pat atspindi mano gimtojo miesto Hamiltono, Ontarijo valstijoje, požiūrį: šis miestas buvo vienas didžiausių Šiaurės Amerikos plieno gamintojų, tačiau jį taip pat supa UNESCO pasaulio paveldo sąraše esantis biosferos rezervatas, kuriuo jo gyventojai didžiuojasi ir kurį siekia išsaugoti. Taigi žmonės, užaugę tame mieste, iš prigimties buvo pramonininkai, turintys gamtosaugines vertybes, kad ir kaip keistai ar paradoksaliai tai skambėtų. Ir aš pats pritariu tokiam savo tėčio ir gimtojo miesto požiūriui. Šiandien turime technologinių galimybių, kad išspręstume mano tėčio dilemą – ekonomikos augimą galima ir reikia pasiekti tvariai.
Ar galite plačiau papasakoti apie naująją Europos Sąjungos tvarumo direktyvą?
Ji kyla iš Europos žaliojo kurso, kuris yra ambicingas ES planas pereiti prie ekologiškos ekonomikos ir iki 2050 metų tapti klimatui neutraliu žemynu. Siekdama šio tikslo, ES sukūrė tvarių finansų paketą, pagal kurį privačios investicijos bus nukreiptos įmonėms, palaikančioms minėtąjį perėjimą. Tačiau kaip investuotojai, pilietinės visuomenės organizacijos, vartotojai ir kitos suinteresuotosios šalys įvertins įmonių tvarumą? Štai kam reikalinga Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD): pagal ją bus reikalaujama, kad didelės įmonės ir listinguotos bendrovės reguliariai skelbtų ataskaitas apie socialinę ir aplinkos riziką, su kuria susiduria, ir apie tai, kokį poveikį jų veikla daro žmonėms bei aplinkai.
Kiek Lietuvos įmonių privalės teikti ataskaitas?
Tai nėra visiškai naujas dalykas – apie 11 000 įmonių Europoje jau skelbia tokius nefinansinius duomenis. Tačiau būtent CSRD taikymo sritis yra naujiena: nuo 2025 m. ji išsiplės iki daugiau nei 50 000 kompanijų ir, mano vertinimu, palies keletą šimtų Lietuvos įmonių. Ir nors Lietuvoje bus daug tokių įmonių, kurios nepasieks ribos, kai jau privalės teikti ataskaitas tiesiogiai, analitikai prognozuoja, kad bus didžiulis „raibulių“ efektas – tai yra, bus tikimasi, kad mažesnės įmonės, kurios tiekia arba palaiko verslo ryšius su didesnėmis, prisidės prie didesniųjų įmonių ataskaitų. Trumpai tariant, naujosios ataskaitos greitai taps tokios pat įprastos ir reikalingos, kaip ir finansinės ataskaitos.
Ar Lietuvos įmonės pasiruošusios pokyčiui?
Štai, kodėl aš noriu paskleisti žinią ir pabrėžti, kad Lietuvos įmonėms reikėtų paskubėti. Įsivaizduokite, jei neturėtumėte jokių finansinių dokumentų, jokių finansinių procesų, neturėtumėte nei buhalterių, nei finansų direktoriaus, ir aš jums pasakyčiau, kad po dvejų metų turėsite staiga pateikti patikimus finansinius dokumentus ir kad jūsų laukia išsamus išorinis patikrinimas, kitaip tariant, trečiųjų šalių auditai. Supanikuotumėte, tiesa? Manau, kad čia panaši situacija. Didžioji dauguma Lietuvos įmonių tiesiog nėra pasiruošusios CSRD.
Šios ataskaitos taip pat nėra paprastos, jos labai sudėtingos. Daugelis ataskaitų teikimo standartų yra pagrįsti GRI – Global Reporting Initiative (pasauline ataskaitų teikimo iniciatyva). Aš esu GRI sertifikuotas tvarumo specialistas, todėl galiu asmeniškai patvirtinti: parengti tokią ataskaitą nėra lengva, tai daug laiko reikalaujantis, išsamus, tikslus, ekspertinis darbas.
Taigi Lietuvos įmonėms reikia pradėti ruoštis jau dabar. Išsiaiškinkite, ar jūsų organizacija siekia ataskaitų teikimo slenkstį. Išsiaiškinkite, kokių tvarumo kompetencijų galbūt jau turi jūsų darbuotojai. Apmokykite savo komandą. Pasikonsultuokite su savo teisinėmis ir reglamentų komandomis. Jei reikia, susiraskite gerą konsultantą. Bet kad ir ką darytumėte, neignoruokite būsimų pokyčių – ruoškitės jiems.
Kaip manote, ar pačioms įmonėms reikėtų investuoti į tvarumo ugdymą?
Be abejo – savo pačių labui. Pirma, pradėjus taikyti visas reglamentavimo priemones, įmonėms reikės daug organizacinio lygio žaliųjų įgūdžių ir žinių. Antra – šie įgūdžiai yra žmogiškasis kapitalas, kuris paspartins žaliąjį perėjimą. Esu ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorius ir dėstau žaliuosius įgūdžius Lietuvos studentams, tačiau perėjimas vyksta tokiu greičiu, kad įmonės nebegali sau leisti laukti naujos kartos žaliosios kvalifikacijos darbuotojų. Tai reiškia, kad, paprastai tariant, joms reikia tobulinti savo dabartinių darbuotojų gebėjimus.
Kaip tai padaryti? Vienas iš pavyzdžių būtų vietoje prieinamos tvarumo studijų programos: pavyzdžiui, ISM universitetas ką tik pradėjo Verslo tvarumo vadybos magistro programą, kurioje dėstau. Šiais metais visi mano studentai buvo pilnu etatu dirbantys įmonių darbuotojai, norėję įgyti žaliųjų įgūdžių ir žinių, kad galėtų padėti savo įmonėms, kurioms tokių įgūdžių reikia.
Tačiau esmė ta, kad jei įmonės tikisi rasti reikalingos patirties išorėje, darbo rinkoje, jos turėtų žinoti, jog arba teks smarkiai konkuruoti dėl specialistų, arba apskritai nepavyks jų rasti. Štai kodėl manau, kad pats ekonomiškiausias ir pragmatiškiausias pasirinkimas yra tobulinti savo darbuotojų įgūdžius.
Kokių kompetencijų privalo turėti tvarumo specialistai?
Klausimas sudėtingas, nes ši sritis labai plati. Vis dėlto manau, kad geras būdas pradėti ieškoti atsakymo yra pasižiūrėti, kokie žalieji įgūdžiai šiuo metu yra paklausūs. Praėjusiais metais „LinkedIn“ ataskaitoje buvo išvardintos tokios darbdaviams aktualiausios sritys: tvarumas; darbo sauga ir sveikata; klimatas; atsinaujinanti energija; aplinkosauginis sąmoningumas; aplinka; sveikata ir saugumas; saulės energija; įmonių socialinė atsakomybė ir atliekų perdirbimas.
Kaip matote, sąrašas labai margas ir, kaip galite įsivaizduoti, kompetencijos labai skiriasi priklausomai nuo šalies, sektoriaus, pramonės, įmonės dydžio ir kitų veiksnių. Kaip pavyzdį paimkime automobilių pramonę – geriausi žalieji įgūdžiai būtų elektrinės transporto priemonės, energijos kaupimas, baterijų valdymas ir kt. Arba, kalbant apie sektorius, labiausiai žaliųjų įgūdžių reikia įmonių paslaugų, gamybos, energetikos ir kasybos, viešojo administravimo ir statybos sektoriuose. Kiekvienas iš jų turi savo unikalių žaliųjų įgūdžių, kurie jiems reikalingi, tačiau svarbu pabrėžti, kad žaliųjų įgūdžių paklausa auga, tačiau pasiūla kol kas atsilieka.
Kurioms tvarumo sritims tvarumo specialistai turėtų skirti daugiausia dėmesio?
Mes žinome, kas yra generalinis direktorius ir ką jis daro, žinome ir kokios yra finansų direktoriaus bei vykdomojo atsakomybės, todėl norint atsakyti į šį klausimą, verta pažvelgti į besiformuojantį VTP, arba vyriausiojo tvarumo pareigūno vaidmenį – šios pareigos būtų bet kurio tvarumo specialisto karjeros viršūnė. Vos prieš mėnesį „Harvard Business Review“, pažymėdamas, kad pernai buvo pasamdyta daugiau VTP nei per pastaruosius penkerius metus kartu, išvardijo kokios tiksliai yra svarbiausios šių besiformuojančių pareigų funkcijos: 1) užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų; 2) ESG stebėjimas ir ataskaitų teikimas; 3) tvarumo projektų portfelio priežiūra; 4) suinteresuotųjų šalių santykių valdymas; 5) organizacinių gebėjimų ugdymas; 6) kultūrinių pokyčių skatinimas; 7) žvalgyba ir eksperimentavimas; ir 8) tvarumo įtraukimas į procesus ir sprendimų priėmimą. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kam VTP skiria daugiausiai laiko ir pastangų – be jokios abejonės, pirmiesiems dviem punktams. Taigi šiuo metu reglamentai ir direktyvos, pvz., CSRD, yra neabejotinai pagrindiniai prioritetai, ir prognozuoju, kad taip bus ir artimiausioje ateityje.
Daugiau apie tarptautinės magistrantūros Verslo tvarumo vadybos programą sužinokite ČIA.
Gedimino pr. 7, Vilnius, LT-01103, Lietuva
+370 687 08080
ism@archive.ism.lt
Gedimino pr. 7, Vilnius, LT-01103, Lietuva
+370 687 08080
ism@archive.ism.lt