Doc. dr. Irina Liubertė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkė
Remiantis Tarptautinės robotikos federacijos (IFR) duomenimis, 2020 metais viso pasaulio gamyklose veikė apie 2.7 milijono industrinių robotų, o per pastarąjį dešimtmetį jų panaudojimas vidutiniškai augo apie 14 % per metus. Pandemija šiuos automatizacijos procesus netgi paspartino – tiek Lietuvos, tiek pasauliniu mastu.
Visame pasaulyje nepaliaujamai spartėjantis gamybos automatizavimas padeda organizacijoms padidinti jų gamybinius pajėgumus bei sumažinti varginančio rankinio darbo apimtis. Tuo pačiu, netyla ir diskusijos apie žmogaus, kaip darbuotojo, vietą šiame procese. Kyla klausimas, ar robotai neatims iš jo darbo vietos? Moksliniai tyrimai rodo, kad klausimas turėtų būti suformuluotas kiek kitaip – ką gamybinės organizacijos turėtų daryti, kad sėkmingai ugdytų personalo darbo su robotais kompetencijas bei užtikrintų sklandų robotų darbą, kuris vis dar nepajėgus funkcionuoti be žmonių.
Robotizacija padeda didinti gamybinių procesų efektyvumą bei našumą, tačiau tai nebūtai reiškia, kad darbuotojų skaičius įmonėse sumažėja. ISM mokslininkų organizuotame virtualiame simpoziume Vadybos akademijos konferencijoje (angl. Annual meeting of Academy of Management) mokslininkai iš įvairių pasaulio šalių dalijosi savo mokslinių tyrimų rezultatais apie robotizacijos ir žmogaus darbo ryšius. Viename iš šio simpoziumo pranešimų, mokslininkai Qiren Liu iš Guangdžou universiteto Kinijoje ir Robertas Seamansas iš Niujorko universiteto JAV, dalijosi tendencijomis Kinijos įmonėse. Pasak mokslininkų, priešingai, nei dažnai įsivaizduojama, robotizacija skatina, o ne naikina darbo vietų kūrimą. Tačiau šios tendencijos pastebimos tik privačiose įmonėse, o valstybinėse organizacijose toks robotizacijos poveikis nenustatytas.
Tyrimo duomenimis, privačios įmonės robotizacijos naudą pajuto dėl to, kad jos lanksčiau reagavo į technologinius pokyčius ir intensyviau padėjo savo darbuotojams įgyti naujas kompetencijas.
Drauge su ISM mokslininkėmis prof. dr. Bernadeta Goštautaite ir prof. dr. Ilona Bučiūniene gilinomės į robotizacijos proceso įtaką žmogaus darbui gamybinėse įmonėse. Tyrimo metu nustatėme, kad darbuotojai, kurie anksčiau dirbo mažai kompetencijos reikalaujantį darbą, yra pajėgūs persikvalifikuoti ir sėkmingai pereiti prie robotizuoto darbo. Jie ne tik nepraranda savo darbo, bet ir įgyja naujas kompetencijas, leidžiančias jiems toliau sėkmingai dirbti modernėjančioje darbo aplinkoje. Tiesa, tam, kad įveiktų baimę netekti darbo ir galėtų sėkmingai mokytis, šiems darbuotojams reikalingas laipsniškas perėjimas nuo rankinio darbo prie darbo su technologijomis.
Šio proceso metu ypatingai svarbi pačios organizacijos parama ir pasitikėjimas darbuotojų pajėgumu keistis. Taigi, nerimas dėl robotų ir žmonių kovos dėl darbo vietų nėra pagrįstas, jei organizacija rūpinasi personalo kompetencijų ugdymu bei remia jų mokymąsi darbo vietoje.
Remiantis jau anksčiau minėto ISM universiteto mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, žmogaus tobulėjimas valdant robotus yra ne ką mažiau svarbus nei tobulėjančios technologijos. Robotai gali perimti tam tikrus žmogaus darbus, tačiau visiškai jo pakeisti bent jau kol kas pajėgūs nėra. Robotai neatima iš žmonių darbo, bet keičia jų darbo pobūdį bei darbui keliamus reikalavimus: vietoje to, kad atliktų darbą pats, žmogus turi išmokti dalį savo darbo perleisti robotui ir išmokti jį valdyti. Darbuotojai turi įprasti prie savo naujų bendradarbių robotų, o tuo pačiu ir prie gerokai intensyvesnio bendradarbiavimo ir veiksmų suderinimo su savo kolegomis – kitais robotų operatoriais, technikais, vadovais.
Komandinio darbo naudą rodo ir jau minėtame simpoziume pristatytas mokslininkės Lianne Lefsrud iš Albertos universiteto Kanadoje tyrimas. Technologijų valdymo patikimumas ir saugumas pasiekiamas, jei darbuotojai nedelsia pasidalinti savo klaidomis ir nebijo klausti kilus neaiškumams. Įdomu tai, kad ISM tyrimo metu analizuotose įmonėse Lietuvoje pastebėjome panašią tendenciją – net ir geografiškai nuo savo valdomų robotų nutolusiems darbuotojams adaptuotis padeda intensyvus bendradarbiavimas tarpusavyje.
Taigi, technologijų patikimumas ir robotizacijos sėkmė įvairiose pramonės ir paslaugų srityse visų pirma priklauso nuo pačių žmonių: jų noro ir gebėjimo tobulėti, lankstumo ir atviro bendradarbiavimo, o taip pat profesionalaus žmogiškųjų išteklių valdymo technologinio pokyčio eigoje.
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0156 ) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Doc. dr. Irina Liubertė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkė
Remiantis Tarptautinės robotikos federacijos (IFR) duomenimis, 2020 metais viso pasaulio gamyklose veikė apie 2.7 milijono industrinių robotų, o per pastarąjį dešimtmetį jų panaudojimas vidutiniškai augo apie 14 % per metus. Pandemija šiuos automatizacijos procesus netgi paspartino – tiek Lietuvos, tiek pasauliniu mastu.
Visame pasaulyje nepaliaujamai spartėjantis gamybos automatizavimas padeda organizacijoms padidinti jų gamybinius pajėgumus bei sumažinti varginančio rankinio darbo apimtis. Tuo pačiu, netyla ir diskusijos apie žmogaus, kaip darbuotojo, vietą šiame procese. Kyla klausimas, ar robotai neatims iš jo darbo vietos? Moksliniai tyrimai rodo, kad klausimas turėtų būti suformuluotas kiek kitaip – ką gamybinės organizacijos turėtų daryti, kad sėkmingai ugdytų personalo darbo su robotais kompetencijas bei užtikrintų sklandų robotų darbą, kuris vis dar nepajėgus funkcionuoti be žmonių.
Robotizacija padeda didinti gamybinių procesų efektyvumą bei našumą, tačiau tai nebūtai reiškia, kad darbuotojų skaičius įmonėse sumažėja. ISM mokslininkų organizuotame virtualiame simpoziume Vadybos akademijos konferencijoje (angl. Annual meeting of Academy of Management) mokslininkai iš įvairių pasaulio šalių dalijosi savo mokslinių tyrimų rezultatais apie robotizacijos ir žmogaus darbo ryšius. Viename iš šio simpoziumo pranešimų, mokslininkai Qiren Liu iš Guangdžou universiteto Kinijoje ir Robertas Seamansas iš Niujorko universiteto JAV, dalijosi tendencijomis Kinijos įmonėse. Pasak mokslininkų, priešingai, nei dažnai įsivaizduojama, robotizacija skatina, o ne naikina darbo vietų kūrimą. Tačiau šios tendencijos pastebimos tik privačiose įmonėse, o valstybinėse organizacijose toks robotizacijos poveikis nenustatytas.
Tyrimo duomenimis, privačios įmonės robotizacijos naudą pajuto dėl to, kad jos lanksčiau reagavo į technologinius pokyčius ir intensyviau padėjo savo darbuotojams įgyti naujas kompetencijas.
Drauge su ISM mokslininkėmis prof. dr. Bernadeta Goštautaite ir prof. dr. Ilona Bučiūniene gilinomės į robotizacijos proceso įtaką žmogaus darbui gamybinėse įmonėse. Tyrimo metu nustatėme, kad darbuotojai, kurie anksčiau dirbo mažai kompetencijos reikalaujantį darbą, yra pajėgūs persikvalifikuoti ir sėkmingai pereiti prie robotizuoto darbo. Jie ne tik nepraranda savo darbo, bet ir įgyja naujas kompetencijas, leidžiančias jiems toliau sėkmingai dirbti modernėjančioje darbo aplinkoje. Tiesa, tam, kad įveiktų baimę netekti darbo ir galėtų sėkmingai mokytis, šiems darbuotojams reikalingas laipsniškas perėjimas nuo rankinio darbo prie darbo su technologijomis.
Šio proceso metu ypatingai svarbi pačios organizacijos parama ir pasitikėjimas darbuotojų pajėgumu keistis. Taigi, nerimas dėl robotų ir žmonių kovos dėl darbo vietų nėra pagrįstas, jei organizacija rūpinasi personalo kompetencijų ugdymu bei remia jų mokymąsi darbo vietoje.
Remiantis jau anksčiau minėto ISM universiteto mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, žmogaus tobulėjimas valdant robotus yra ne ką mažiau svarbus nei tobulėjančios technologijos. Robotai gali perimti tam tikrus žmogaus darbus, tačiau visiškai jo pakeisti bent jau kol kas pajėgūs nėra. Robotai neatima iš žmonių darbo, bet keičia jų darbo pobūdį bei darbui keliamus reikalavimus: vietoje to, kad atliktų darbą pats, žmogus turi išmokti dalį savo darbo perleisti robotui ir išmokti jį valdyti. Darbuotojai turi įprasti prie savo naujų bendradarbių robotų, o tuo pačiu ir prie gerokai intensyvesnio bendradarbiavimo ir veiksmų suderinimo su savo kolegomis – kitais robotų operatoriais, technikais, vadovais.
Komandinio darbo naudą rodo ir jau minėtame simpoziume pristatytas mokslininkės Lianne Lefsrud iš Albertos universiteto Kanadoje tyrimas. Technologijų valdymo patikimumas ir saugumas pasiekiamas, jei darbuotojai nedelsia pasidalinti savo klaidomis ir nebijo klausti kilus neaiškumams. Įdomu tai, kad ISM tyrimo metu analizuotose įmonėse Lietuvoje pastebėjome panašią tendenciją – net ir geografiškai nuo savo valdomų robotų nutolusiems darbuotojams adaptuotis padeda intensyvus bendradarbiavimas tarpusavyje.
Taigi, technologijų patikimumas ir robotizacijos sėkmė įvairiose pramonės ir paslaugų srityse visų pirma priklauso nuo pačių žmonių: jų noro ir gebėjimo tobulėti, lankstumo ir atviro bendradarbiavimo, o taip pat profesionalaus žmogiškųjų išteklių valdymo technologinio pokyčio eigoje.
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0156 ) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Gedimino pr. 7, Vilnius, LT-01103, Lietuva
+370 687 08080
ism@archive.ism.lt
Gedimino pr. 7, Vilnius, LT-01103, Lietuva
+370 687 08080
ism@archive.ism.lt