Verslo pasaulyje moterų lyderių – vis dar mažuma. Žinomiausiose organizacijose Europos Sąjungoje 2020 m. aukščiausiojo lygmens vadovų pozicijas užėmė tik 8 proc. moterų. Pernai sudarytame „Fortune 500” sąraše moterys vadovių pozicijas užėmė tik 37 organizacijose. Bet net ir ši statistika jau buvo laikoma svarbiu pasiekimu, linksniuojamu ne vieno žymaus leidinio antraštėje. Žinoma, ne lytis moteris ar vyrus padaro lyderio posto vertais kandidatais, o kompetencijos. Tačiau pripažinkime, kad kelionėje į CEO kėdę moterims barjerų iškyla kur kas daugiau
Jautrią moterų padėtį darbo rinkoje atskleidė ir Covid-19 pandemija, kurios akivaizdoje, kaip parodė statistika, dažniau iš darbo atleidžiamos buvo būtent jos.
Sprendimas pandemijos metu pasitraukti iš darbo rinkos ne vienos moters buvo priimtas ir pačios – dėl pečius užgriuvusių papildomų atsakomybių, kuomet profesinius iššūkius papildė į namus sugrįžusi šeima. Darbas bene dvigubu etatu ne vienai moteriai tapo tikru iššūkiu ir kartais net nepakeliama našta, todėl nereikia stebėtis, kad išaugęs poreikis rūpintis šeima, vienos apklausos duomenimis, buvo įvardijamas kaip esminė karjeros nutraukimo priežastis.
Faktą, jog namų ruošos ir vaikų priežiūros darbai daug dažniau gula ant moters pečių patvirtina ir tyrimai. Jų duomenimis, moterims šios pareigos tenka tris kartus dažniau nei vyrams. Tris ar daugiau valandų per dieną skirti vaikams ar namų ruošai jos linkusios net 1,5 karto dažniau. O ką bekalbėti apie vienišas motinas, ant kurių pečių rūpinimasis vaikais krito visu pajėgumu be prabangos kuriam laikui sustabdyti profesinius tikslus.
Beje, iki pandemijos atlikti tyrimai rodė, kad įprastomis sąlygomis moterys itin vertino darbą iš namų, mat jis suteikdavo galimybę neiškristi iš darbo rinkos, derinti atsakomybes šeimai ir profesines pareigas. Visgi, karantino sugriauta realybė ir į namus sugrįžusi šeima apsunkino darbo iš namų galimybę, tad jeigu anksčiau nuotolinis darbas buvo privalumas, šiandien moterys sako norinčios grįžti į ofisus.
Covid-19 sukrėstame pasaulyje nusirito ne tik atleidimų, tačiau ir perdegimo banga, palietusi ir darbuotojus, ir aukščiausiojo lygio vadovus. Toks faktas nestebina, suprantant, kad šiuo metu didžiausios atsakomybės užgulė įmonių vadovų pečius. Visgi, statistika rodo, kad aukščiausiojo lygmens vadovės moterys COVID-19 metu yra linkusios net 1,5 karto dažniau palikti darbo vietą nei to paties lygio vadovai vyrai. Trys iš keturių moterų pagrindine priežastimi įvardija perdegimą. Kodėl taip yra? Galbūt aukščiausiojo lygmens vadovų pasaulyje jos jaučiasi vienišos, nesuprastos ir neturinčios su kuo pasitarti.
Tačiau labai svarbu, kad moterys ofisuose būtų reprezentuotos įvairiose pozicijose. Tyrimai rodo, kad šį tikslą įgyvendinusiose organizacijose daug lengviau kuriama teigiama kultūra. Be to, moterys yra labiau linkusios būti mentorėmis kitoms moterims, o tai reiškia, kad jos kitas moteris gali padrąsinti, padėti joms tobulėti ir siekti savo tikslų. Tyrimai rodo ir tai, kad vyrai labiau linkę būti mentoriais vyrams, tačiau mažiau moterims, o vyrų vadovų juk dauguma.
Beje, organizacijose, kuriose matoma lyčių įvairovė ir lygybė, darbuotojai jaučiasi geriau, tokiose kompanijose sukuriama jausena ir galimybė karjeros laiptais vienodai kilti abiem lytims. Tokių kompanijų darbuotojai pasižymi didesniu lojalumu, labiau pasitiki lyderiais, geriau supranta savo tikslus ir roles.
Visgi, užimti aukštas pozicijas ir jų siekti neretai moterims trukdo ir žemas pasitikėjimas savimi. „Harvard Business Review“ atliktas tyrimas parodė, kad moterų pasitikėjimas savimi yra ženkliai mažesnis negu vyrų. Jis itin išryškėja 25 metų amžiaus grupėje, o susilygina tik ties 40 metų riba.
Kalbant apie moterų lyderystę, svarbu paminėti mokymąsi, nes tai yra vienas iš pagrindinių veiksnių, didinančių jų pasitikėjimą savimi. Pažvelgus į vadovams skirtas studijas pastebime, kad aukščiausios grandies lyderiams skirtose studijose moterų mažiau, nei kitose pakopose. Pernai vadovų studijas pasaulyje pasirinkusių moterų vidurkis buvo pasiektas ganėtinai aukštas, 40 proc., bet šiais metais jis krito žemyn ir tai vėlgi siejama su padidėjusia atsakomybių našta tiek darbe, tiek šeimoje.
Vis dėlto, siekiamybė, kad ateityje nebereikėtų kalbėti apie lyčių lygybės klausimą darbo vietoje, o abi lytys turėtų vienodas galimybes siekti savo tikslų bei būtų vertinamos pagal savo kompetencijas. Siekiamybė ir tai, kad moterys labiau pasitikėtų savimi ir nebandytų išpildyti visuomenėje gajaus tobulos moters stereotipo – tobula žmona, tobula mama, tobula draugė, tobula vadovė. Realistiškai pažvelgę į šią svajonę sumažinsime graužatį ir perdegimų skaičių dėl neišpildytų kitų, savo ir visuomenės lūkesčių.
Verslo pasaulyje moterų lyderių – vis dar mažuma. Žinomiausiose organizacijose Europos Sąjungoje 2020 m. aukščiausiojo lygmens vadovų pozicijas užėmė tik 8 proc. moterų. Pernai sudarytame „Fortune 500” sąraše moterys vadovių pozicijas užėmė tik 37 organizacijose. Bet net ir ši statistika jau buvo laikoma svarbiu pasiekimu, linksniuojamu ne vieno žymaus leidinio antraštėje. Žinoma, ne lytis moteris ar vyrus padaro lyderio posto vertais kandidatais, o kompetencijos. Tačiau pripažinkime, kad kelionėje į CEO kėdę moterims barjerų iškyla kur kas daugiau
Jautrią moterų padėtį darbo rinkoje atskleidė ir Covid-19 pandemija, kurios akivaizdoje, kaip parodė statistika, dažniau iš darbo atleidžiamos buvo būtent jos.
Sprendimas pandemijos metu pasitraukti iš darbo rinkos ne vienos moters buvo priimtas ir pačios – dėl pečius užgriuvusių papildomų atsakomybių, kuomet profesinius iššūkius papildė į namus sugrįžusi šeima. Darbas bene dvigubu etatu ne vienai moteriai tapo tikru iššūkiu ir kartais net nepakeliama našta, todėl nereikia stebėtis, kad išaugęs poreikis rūpintis šeima, vienos apklausos duomenimis, buvo įvardijamas kaip esminė karjeros nutraukimo priežastis.
Faktą, jog namų ruošos ir vaikų priežiūros darbai daug dažniau gula ant moters pečių patvirtina ir tyrimai. Jų duomenimis, moterims šios pareigos tenka tris kartus dažniau nei vyrams. Tris ar daugiau valandų per dieną skirti vaikams ar namų ruošai jos linkusios net 1,5 karto dažniau. O ką bekalbėti apie vienišas motinas, ant kurių pečių rūpinimasis vaikais krito visu pajėgumu be prabangos kuriam laikui sustabdyti profesinius tikslus.
Beje, iki pandemijos atlikti tyrimai rodė, kad įprastomis sąlygomis moterys itin vertino darbą iš namų, mat jis suteikdavo galimybę neiškristi iš darbo rinkos, derinti atsakomybes šeimai ir profesines pareigas. Visgi, karantino sugriauta realybė ir į namus sugrįžusi šeima apsunkino darbo iš namų galimybę, tad jeigu anksčiau nuotolinis darbas buvo privalumas, šiandien moterys sako norinčios grįžti į ofisus.
Covid-19 sukrėstame pasaulyje nusirito ne tik atleidimų, tačiau ir perdegimo banga, palietusi ir darbuotojus, ir aukščiausiojo lygio vadovus. Toks faktas nestebina, suprantant, kad šiuo metu didžiausios atsakomybės užgulė įmonių vadovų pečius. Visgi, statistika rodo, kad aukščiausiojo lygmens vadovės moterys COVID-19 metu yra linkusios net 1,5 karto dažniau palikti darbo vietą nei to paties lygio vadovai vyrai. Trys iš keturių moterų pagrindine priežastimi įvardija perdegimą. Kodėl taip yra? Galbūt aukščiausiojo lygmens vadovų pasaulyje jos jaučiasi vienišos, nesuprastos ir neturinčios su kuo pasitarti.
Tačiau labai svarbu, kad moterys ofisuose būtų reprezentuotos įvairiose pozicijose. Tyrimai rodo, kad šį tikslą įgyvendinusiose organizacijose daug lengviau kuriama teigiama kultūra. Be to, moterys yra labiau linkusios būti mentorėmis kitoms moterims, o tai reiškia, kad jos kitas moteris gali padrąsinti, padėti joms tobulėti ir siekti savo tikslų. Tyrimai rodo ir tai, kad vyrai labiau linkę būti mentoriais vyrams, tačiau mažiau moterims, o vyrų vadovų juk dauguma.
Beje, organizacijose, kuriose matoma lyčių įvairovė ir lygybė, darbuotojai jaučiasi geriau, tokiose kompanijose sukuriama jausena ir galimybė karjeros laiptais vienodai kilti abiem lytims. Tokių kompanijų darbuotojai pasižymi didesniu lojalumu, labiau pasitiki lyderiais, geriau supranta savo tikslus ir roles.
Visgi, užimti aukštas pozicijas ir jų siekti neretai moterims trukdo ir žemas pasitikėjimas savimi. „Harvard Business Review“ atliktas tyrimas parodė, kad moterų pasitikėjimas savimi yra ženkliai mažesnis negu vyrų. Jis itin išryškėja 25 metų amžiaus grupėje, o susilygina tik ties 40 metų riba.
Kalbant apie moterų lyderystę, svarbu paminėti mokymąsi, nes tai yra vienas iš pagrindinių veiksnių, didinančių jų pasitikėjimą savimi. Pažvelgus į vadovams skirtas studijas pastebime, kad aukščiausios grandies lyderiams skirtose studijose moterų mažiau, nei kitose pakopose. Pernai vadovų studijas pasaulyje pasirinkusių moterų vidurkis buvo pasiektas ganėtinai aukštas, 40 proc., bet šiais metais jis krito žemyn ir tai vėlgi siejama su padidėjusia atsakomybių našta tiek darbe, tiek šeimoje.
Vis dėlto, siekiamybė, kad ateityje nebereikėtų kalbėti apie lyčių lygybės klausimą darbo vietoje, o abi lytys turėtų vienodas galimybes siekti savo tikslų bei būtų vertinamos pagal savo kompetencijas. Siekiamybė ir tai, kad moterys labiau pasitikėtų savimi ir nebandytų išpildyti visuomenėje gajaus tobulos moters stereotipo – tobula žmona, tobula mama, tobula draugė, tobula vadovė. Realistiškai pažvelgę į šią svajonę sumažinsime graužatį ir perdegimų skaičių dėl neišpildytų kitų, savo ir visuomenės lūkesčių.
Gedimino pr. 7, Vilnius, LT-01103, Lietuva
+370 687 08080
ism@archive.ism.lt
Gedimino pr. 7, Vilnius, LT-01103, Lietuva
+370 687 08080
ism@archive.ism.lt