Dešimtoje klasėje individualų mokymosi planą pasirinkti turintys moksleiviai pirmą kartą realiai susiduria su karjeros pasirinkimo iššūkiu. Tai metas, kuomet jie turi apgalvoti savo vertybes, domėjimosi sritis, stipriuosius ir silpnuosius įgūdžius bei priimti sprendimą, kurių dalykų atsisakyti, o kuriuos pasirinkti. Tačiau tai tik vienas iš daugelio etapų ir iššūkių karjeros pasirinkimo kelyje.
Su kokiais sunkumais susiduria profesijas besirenkantys moksleiviai komentuoja ir savo patirtimi dalijasi Laurynas Puidokas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto karjeros konsultantas.
L. Puidokas įvardija, jog dažnam moksleiviui itin sunku pasirinkti karjerą arba tai daryti tikslingai dėl turimo nepakankamo informacijos kiekio apie įvairių profesijų turinį ir darbo specifiką.
„Karjeros konsultacijų metu itin dažnai tenka išgirsti, jog moksleiviai nėra tinkamai supažindinti su skirtingų profesijų turiniu bei studijų kryptimis. Neretu atveju jaunuoliai yra įsitikinę, jog ekonomika ir verslas yra ta pati sritis, reikalaujanti identiškų kompetencijų ir įgūdžių. Tokia situacija, tikėtina, susidarė dėl ekonomikos ir verslumo pamokų turinio į kurias integruotos abi sritys. Tad su moksleiviais tenka aptarti jų skirtumus, panašumus, vienai ar kitai krypčiai reikalingas kompetencijas ir žinias“, – sako karjeros konsultantas.
Jis prideda, jog painiojamos ne tik profesijos ar studijų kryptys, tačiau ir sąvokos. Konsultacijų metu ekspertui ne kartą teko susidurti su atveju, kuomet moksleiviui marketingo ir rinkodaros sąvokos asocijuojasi su skirtingais dalykais ir karjeros kryptimis.
Karjeros ekspertas sako, jog susipažinti su viena ar kita profesija gali padėti šešėliavimas.
„Tereikia parašyti įmonėmis, kurių veikla studentas domisi ir pasiteirauti ar organizacija suteiktų galimybę kelias dienas stebėti jį dominančios profesijos atstovų darbą. Įmonės tikrai mielai sutinka su tokiomis užklausomis. Verta dalyvauti ir universitetų studijų pristatymuose, kaip lapkričio 15 d. prasidėsiantis ISM nuotolinių seminarų ciklas „Ką dirba ateities specialistai?“. Tai greitas būdas gauti sutrauktą informaciją ir gerą tos profesijos pažinimą, nes patys profesijų atstovai dalijasi, ką jie veikia darbe, koks išsilavinimas reikalingas kandidatuojant į vieną ar kitą poziciją“, – sako L. Puidokas.
Nepakankamą savęs pažinimą ISM universiteto karjeros konsultantas įvardija kaip antrą svarbiausią iššūkį, su kuriuo susiduria karjerą besirenkantys moksleiviai. Savo vertybių, interesų, prioritetų, stiprybių, silpnybių ir patinkančių sričių pažinimą neretai jaunimas laiko nepatrauklia veikla, todėl nėra linkę skirti jai didelio dėmesio. Tačiau gilinimasis į šiuos aspektus yra vienas kertinių dalykų siekiant tikslingai pasirinkti karjerą.
„Dažnas moksleivis nepakankamai gerai pažįsta save, tad atėjus laikui pasirinkti karjerą ne vienam tenka gerokai pasukti galvą, kuri sritis tiktų labiausiai, kurioje galėtų geriausiai išnaudoti savo potencialą. Tie moksleiviai, kurie savęs gerai nepažįsta, savo karjeros pasirinkimą grindžia atsižvelgdami į lengviausiai besisekančias pamokas ir turimus aukščiausius balus“, – sako L. Puidokas.
Pasak eksperto, save geriau pažinti padeda karjeros testai, savanorystė, karjeros konsultacijos. Lengviausias ir mažiausiai laiko reikalaujantis savęs pažinimo pratimas – užrašai telefone.
„Galbūt moksleivis prie kažkokios veiklos praleido itin daug laiko ir nepastebėjo, kaip greitai jis prabėgo. O gal aplinkiniai pagyrė vienus ar kitus įgūdžius, greitą reakciją, kruopštumą, gebėjimą priimti sprendimus. Visus šiuos faktus verta pasižymėti, nes ateityje jie gali stipriai palengvinti karjeros pasirinkimo procesą“, – sako L. Puidokas.
Pasak L. Puidoko, trečioji problema, su kuria itin dažnai susiduria karjeras besirenkantys moksleiviai, – baimė priimti neteisingą sprendimą. Ekspertas sako, jog karjeros konsultacijų metu bene kas penktas moksleivis ateina gerai išsianalizavęs įvairias profesijas, studijų kryptis, išsigryninęs savo stipriąsias ir silpnąsias puses, tačiau sprendimo priėmimo procese vis tiek jaučiasi netvirtai. Karjeros konsultantas įvardija, kad šios dvejonės lydimos baimės padaryti klaidą, turėsiančią lemiamą įtaką jų tolimesniam gyvenimui ir sėkmei.
„Karjeros pasirinkimas yra itin svarbus sprendimas, kuris turi būti gerai apgalvotas ir priimtas atsakingai. Moksleivis turi skirti laiko savęs pažinimui, profesijų analizei, tačiau tuo pačiu reikia suprasti, kad šiandieninės darbo rinkos dalyviai mokosi visą gyvenimą: įžengdami į darbo rinką, o vėliau savo profesiją pakeisdami bent keletą kartų. Tad net ir priėmus ne patį teisingiausią sprendimą nereikia nusivilti. Visgi tam, kad karjeros pasirinkimas būtų kaip įmanoma tikslesnis, į studijų ir profesijų pasirinkimą būtina žiūrėti atsakingai“, – sako L. Puidokas.
Moksleiviams, kurie nežino, kurią iš išsirinktų dviejų trijų profesijų pasirinkti, ISM karjeros konsultantas siūlo pasinaudoti itin paprastu, tačiau veiksmingu pliusų minusų pratimu.
„Pliusų minusų dėliojimas gali apimti įvairiausius aspektus – nuo emocinių psichologinių iki finansinių. Galima įsitraukti įvairiausius kriterijus ir pasižiūrėti, kurie svarbesni. Tuomet moksleiviui bus lengviau susivokti ir įsivertinti savo prioritetus“, – sako L. Puidokas.
Moksleivi, nežinai, kokią specialybę rinktis? Kokios perspektyvos laukia baigus studijas? Tiesiame Tau draugišką ranką ir kviečiame dalyvauti internetinių seminarų cikle „Ką dirba ateities specialistai?“.
Dešimtoje klasėje individualų mokymosi planą pasirinkti turintys moksleiviai pirmą kartą realiai susiduria su karjeros pasirinkimo iššūkiu. Tai metas, kuomet jie turi apgalvoti savo vertybes, domėjimosi sritis, stipriuosius ir silpnuosius įgūdžius bei priimti sprendimą, kurių dalykų atsisakyti, o kuriuos pasirinkti. Tačiau tai tik vienas iš daugelio etapų ir iššūkių karjeros pasirinkimo kelyje.
Su kokiais sunkumais susiduria profesijas besirenkantys moksleiviai komentuoja ir savo patirtimi dalijasi Laurynas Puidokas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto karjeros konsultantas.
L. Puidokas įvardija, jog dažnam moksleiviui itin sunku pasirinkti karjerą arba tai daryti tikslingai dėl turimo nepakankamo informacijos kiekio apie įvairių profesijų turinį ir darbo specifiką.
„Karjeros konsultacijų metu itin dažnai tenka išgirsti, jog moksleiviai nėra tinkamai supažindinti su skirtingų profesijų turiniu bei studijų kryptimis. Neretu atveju jaunuoliai yra įsitikinę, jog ekonomika ir verslas yra ta pati sritis, reikalaujanti identiškų kompetencijų ir įgūdžių. Tokia situacija, tikėtina, susidarė dėl ekonomikos ir verslumo pamokų turinio į kurias integruotos abi sritys. Tad su moksleiviais tenka aptarti jų skirtumus, panašumus, vienai ar kitai krypčiai reikalingas kompetencijas ir žinias“, – sako karjeros konsultantas.
Jis prideda, jog painiojamos ne tik profesijos ar studijų kryptys, tačiau ir sąvokos. Konsultacijų metu ekspertui ne kartą teko susidurti su atveju, kuomet moksleiviui marketingo ir rinkodaros sąvokos asocijuojasi su skirtingais dalykais ir karjeros kryptimis.
Karjeros ekspertas sako, jog susipažinti su viena ar kita profesija gali padėti šešėliavimas.
„Tereikia parašyti įmonėmis, kurių veikla studentas domisi ir pasiteirauti ar organizacija suteiktų galimybę kelias dienas stebėti jį dominančios profesijos atstovų darbą. Įmonės tikrai mielai sutinka su tokiomis užklausomis. Verta dalyvauti ir universitetų studijų pristatymuose, kaip lapkričio 15 d. prasidėsiantis ISM nuotolinių seminarų ciklas „Ką dirba ateities specialistai?“. Tai greitas būdas gauti sutrauktą informaciją ir gerą tos profesijos pažinimą, nes patys profesijų atstovai dalijasi, ką jie veikia darbe, koks išsilavinimas reikalingas kandidatuojant į vieną ar kitą poziciją“, – sako L. Puidokas.
Nepakankamą savęs pažinimą ISM universiteto karjeros konsultantas įvardija kaip antrą svarbiausią iššūkį, su kuriuo susiduria karjerą besirenkantys moksleiviai. Savo vertybių, interesų, prioritetų, stiprybių, silpnybių ir patinkančių sričių pažinimą neretai jaunimas laiko nepatrauklia veikla, todėl nėra linkę skirti jai didelio dėmesio. Tačiau gilinimasis į šiuos aspektus yra vienas kertinių dalykų siekiant tikslingai pasirinkti karjerą.
„Dažnas moksleivis nepakankamai gerai pažįsta save, tad atėjus laikui pasirinkti karjerą ne vienam tenka gerokai pasukti galvą, kuri sritis tiktų labiausiai, kurioje galėtų geriausiai išnaudoti savo potencialą. Tie moksleiviai, kurie savęs gerai nepažįsta, savo karjeros pasirinkimą grindžia atsižvelgdami į lengviausiai besisekančias pamokas ir turimus aukščiausius balus“, – sako L. Puidokas.
Pasak eksperto, save geriau pažinti padeda karjeros testai, savanorystė, karjeros konsultacijos. Lengviausias ir mažiausiai laiko reikalaujantis savęs pažinimo pratimas – užrašai telefone.
„Galbūt moksleivis prie kažkokios veiklos praleido itin daug laiko ir nepastebėjo, kaip greitai jis prabėgo. O gal aplinkiniai pagyrė vienus ar kitus įgūdžius, greitą reakciją, kruopštumą, gebėjimą priimti sprendimus. Visus šiuos faktus verta pasižymėti, nes ateityje jie gali stipriai palengvinti karjeros pasirinkimo procesą“, – sako L. Puidokas.
Pasak L. Puidoko, trečioji problema, su kuria itin dažnai susiduria karjeras besirenkantys moksleiviai, – baimė priimti neteisingą sprendimą. Ekspertas sako, jog karjeros konsultacijų metu bene kas penktas moksleivis ateina gerai išsianalizavęs įvairias profesijas, studijų kryptis, išsigryninęs savo stipriąsias ir silpnąsias puses, tačiau sprendimo priėmimo procese vis tiek jaučiasi netvirtai. Karjeros konsultantas įvardija, kad šios dvejonės lydimos baimės padaryti klaidą, turėsiančią lemiamą įtaką jų tolimesniam gyvenimui ir sėkmei.
„Karjeros pasirinkimas yra itin svarbus sprendimas, kuris turi būti gerai apgalvotas ir priimtas atsakingai. Moksleivis turi skirti laiko savęs pažinimui, profesijų analizei, tačiau tuo pačiu reikia suprasti, kad šiandieninės darbo rinkos dalyviai mokosi visą gyvenimą: įžengdami į darbo rinką, o vėliau savo profesiją pakeisdami bent keletą kartų. Tad net ir priėmus ne patį teisingiausią sprendimą nereikia nusivilti. Visgi tam, kad karjeros pasirinkimas būtų kaip įmanoma tikslesnis, į studijų ir profesijų pasirinkimą būtina žiūrėti atsakingai“, – sako L. Puidokas.
Moksleiviams, kurie nežino, kurią iš išsirinktų dviejų trijų profesijų pasirinkti, ISM karjeros konsultantas siūlo pasinaudoti itin paprastu, tačiau veiksmingu pliusų minusų pratimu.
„Pliusų minusų dėliojimas gali apimti įvairiausius aspektus – nuo emocinių psichologinių iki finansinių. Galima įsitraukti įvairiausius kriterijus ir pasižiūrėti, kurie svarbesni. Tuomet moksleiviui bus lengviau susivokti ir įsivertinti savo prioritetus“, – sako L. Puidokas.
Moksleivi, nežinai, kokią specialybę rinktis? Kokios perspektyvos laukia baigus studijas? Tiesiame Tau draugišką ranką ir kviečiame dalyvauti internetinių seminarų cikle „Ką dirba ateities specialistai?“.
Gedimino pr. 7, Vilnius, LT-01103, Lietuva
+370 687 08080
ism@archive.ism.lt
Gedimino pr. 7, Vilnius, LT-01103, Lietuva
+370 687 08080
ism@archive.ism.lt
