Individuali mentorystė lietuviams dar svetima, nors Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad tai padeda siekti karjeros sėkmės. Organizacijų vadovai sako ant vienos rankos pirštų skaičiuojantys, kiek kartų žmogus asmeniškai į juos kreipėsi profesinės pagalbos. Nedrįstantiems kreiptis į mentorių, specialistai pataria – apsupkite save bendruomene.
„Per gyvenimą esu sulaukęs ne daugiau penkių kvietimų tapti mentoriumi“, – sako ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas. Jo teigimu, mentorystė, dar vadinama profesiniu konsultavimu, didelėse verslo organizacijose ar universitetuose Lietuvoje gyvuoja seniai. Tačiau vis dar nėra įprasta, kai specialistas ar profesionalas asmeniškai kreipiasi į vyresnį kolegą su rūpimu klausimu ar jausdamas, kad įstrigo darbinėje situacijoje ir reikia pagalbos.
„Žmonės vengia pasirodyti neprofesionaliai: kaip aš klausinėsiu, parodysiu, kad nežinau ir nesusitvarkau. Kuomet individualiai ieškoti mentoriaus mums nėra įprasta, tai bijoma, kad šis atsisakys“, – teigia rektorius, šiuo metu bendraujantis su vienu mentee (liet. ugdytiniu).
Tuo metu įmonės „Teltonika Networks“ direktorius Giedrius Kukauskas teigia, kad visai neseniai „LinkedIn“ socialiniu tinklu su juo susisiekė kitos įmonės vadovas, sakydamas, kad nori pasikonsultuoti.
„Žmogus norėjo pasikalbėti apie vadovavimo įgūdžius ir aptarti jam rūpimas darbines situacijas. Tokių atvejų man nėra pasitaikę daug, bet į norą ieškoti profesinės pagalbos aš žvelgiu teigiamai, jeigu tik galiu skirti laiko, esu pasiruošęs padėti“, – akcentuoja G. Kukauskas.
Paklaustas, kodėl Lietuvoje neįprasta ieškoti mentoriaus, G. Kukauskas svarsto, kad situacija galbūt turi panašumų su žmonių požiūriu į psichologus. Ilgą laiką į psichologinę pagalbą visuomenė žiūrėjo su nepasitikėjimu, baime ir tik visai neseniai pradėta garsiai kalbėti, kokios naudos tai atneša.
„Gal ta pati baimė kreiptis pagalbos užkerta kelią bendrauti su mentoriumi? Vis tik, manau, kad tokios pagalbos gali prireikti bet kada ir kiekvienam – tiek jaunam specialistui, tiek patyrusiam vadovui“, – įsitikinęs įmonės vadovas.
Ilinojaus Olivet Nazarene universitete 2019 m. atliktas tyrimas parodė, kad 37 proc. JAV gyventojų bendrauja su mentoriumi, bet tik 14 proc. mentorysčių atsiranda iš ugdytinio noro, kai jis asmeniškai kreipiasi į mentorių. Tuo metu Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai rodo, kad 30 proc. žmonių jaučia bendravimo su mentoriumi naudą. 28 proc. specialistų norėtų turėti mentorių, bet nežino, kur ir kaip jį surasti. Britai per gyvenimą bendrauja maždaug su trimis mentoriais, o mentorystė vidutiniškai trunka apie 11 metų.
Padeda siekti vadovaujančių pareigų
Lietuvoje 2023 m. atliktas tyrimas parodė, kad mentorystė yra tarp svarbiausių dedamųjų, padedančių siekti vadovo pareigų. O vadovų mokymo programų vadovė Birutė Ruplytė, ilgus metus dirbanti ir konsultuojanti įvairaus lygmens vadovus, pasakoja, kad mentorystės sesijas įtraukia į mokymus, skirtus pradedantiesiems vadovams arba tiems, kas turi dar neilgą vadovavimo patirtį. Ji sako, būna atvejų, kai mentorius ir mentee toliau pratęsia bendravimą net ir pasibaigus formaliam mentorystės susitarimui. Konsultantės nuomone, žmonės labiau linkę asmeniškai į mentorių kreiptis tada, kai bent kiek jį pažįsta kaip žmogų.
„Mentee nori žinoti apie ką yra jo mentorius ir kad bus saugu su juo kalbėti, kad galės pasitikėti ir būti atviras“, – pabrėžia B. Ruplytė.
Pažintis su mentoryste dažnai skatinama aukštosiose mokyklose, tiesa, neretu atveju tai būna neformalios mentorystės programos. Visgi lyderystės, strategijos ir vadovų komunikacijos mokanti profesorė Vita Akstinaitė įsitikinusi, kad naudinga į mentorystę žvelgti kaip į privalomą studijų dalyką. Jos studentai ne mažiau kaip penkis mėnesius dirba su mentoriumi, po kiekvieno susitikimo pildo refleksijų žurnalą ir studijų pabaigoje atsiskaito.
„Dažniausi studentų atsiliepimai – mentorystė padėjo susidėlioti mintis dėl karjeros, jaučiuosi įsikvėpęs, žinau, kur noriu judėti“, – komentuoja V. Akstinaitė.
Profesorės sukurtoje programoje jau antrus metus iš eilės mentoriauja „Wix.com“ Lietuvos padalinio vadovė Monika Laukaitė. Šiemet ji bendrauja su mergina, dirbančia augančiame startuolyje ir turinčia daug klausimų, kaip vystyti organizaciją, efektyviai suvaldyti resursus ir planuoti darbus.
„Dalinuosi tuo, kaip darau aš. Diskutuojame apie jos karjeros augimą tos kompanijos ribose. Mano tikslas yra prieš žmogui padarant vienus ar kitus pasirinkimus, užduoti klausimus, ar jis tikrai eina teisingu keliu. Galbūt ir eina. Mentorius priverčia sustoti ir pagalvoti, nes labai dažnai mes bėgame neužduodami sau svarbiausių klausimų“, – įsitikinusi M. Laukaitė.
Į priekį veda ir bendruomenė
Kartais profesinę mentorystę atstoja priklausymas bendruomenei bei dalyvavimas jos veiklose. B. Ruplytės teigimu, bendruomene tampa žmonės, kartu išgyvenę bendras patirtis. Bendruomenėje lengviau atsiverti ir ieškoti emocinės paramos ir palaikymo, pavyzdžiui, susidūrus su darbinėmis problemomis. Būna atvejų, kai bendruomenių viduje dalijamasi ne tik profesine patirtimi, bet ir karjeros ar verslo augimo galimybėmis.
Mažesnių apgyvendinimo įstaigų kainų ieškantis startuolis „Rebookify“, kurį įsteigė ISM studentas Matiss Reinis Purins, praėjusius metus užbaigė su 10 tūkst. Eur investicija verslo pradžiai ir užsitikrino patyrusių Lietuvos įmonių vadovų mentorystę. Prizą įsteigė startuolių rizikos fondas „First Pick“, kurio vienas iš įkūrėjų yra ISM EMBA alumnų klubo narys Dmitrijus Sosunovas. Klubas vienija apie 160 narių. Nuo pat susikūrimo klubo nariai tapdavo universiteto studentų mentoriais.
„Vertės grandinė tęsiasi. EMBA studentai gavo vertę, myli savo Alma mater bendruomenę ir nori jai atiduoti grąžą. Tarsi vidinė verslo angelų asociacija“, – pastebi karjeros specialistė Simona Saladinskė, padedanti stiprinti ryšį tarp alumnų ir studentų.
Anot specialistų, tvirtai bendruomenei yra reikalingas idėjinis vadas, besirūpinantis susitikimais ir veiklomis. Tačiau visų svarbiausia – užsimezgęs atviras ryšys, kurį ypač brangina vadovai. Kylant karjeros laiptais, šalia lieka vis mažiau žmonių, su kuriais galima pasidalinti savo profesinėmis abejonėmis, baimėmis ar tiesiog pasitikrinti priimtą sprendimą.
Daugiau apie magistrantūros programą „Globali lyderystė ir strategija“ sužinokite ČIA.
Daugiau apie Vadovų MBA programą sužinokite ČIA.
Individuali mentorystė lietuviams dar svetima, nors Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad tai padeda siekti karjeros sėkmės. Organizacijų vadovai sako ant vienos rankos pirštų skaičiuojantys, kiek kartų žmogus asmeniškai į juos kreipėsi profesinės pagalbos. Nedrįstantiems kreiptis į mentorių, specialistai pataria – apsupkite save bendruomene.
„Per gyvenimą esu sulaukęs ne daugiau penkių kvietimų tapti mentoriumi“, – sako ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas. Jo teigimu, mentorystė, dar vadinama profesiniu konsultavimu, didelėse verslo organizacijose ar universitetuose Lietuvoje gyvuoja seniai. Tačiau vis dar nėra įprasta, kai specialistas ar profesionalas asmeniškai kreipiasi į vyresnį kolegą su rūpimu klausimu ar jausdamas, kad įstrigo darbinėje situacijoje ir reikia pagalbos.
„Žmonės vengia pasirodyti neprofesionaliai: kaip aš klausinėsiu, parodysiu, kad nežinau ir nesusitvarkau. Kuomet individualiai ieškoti mentoriaus mums nėra įprasta, tai bijoma, kad šis atsisakys“, – teigia rektorius, šiuo metu bendraujantis su vienu mentee (liet. ugdytiniu).
Tuo metu įmonės „Teltonika Networks“ direktorius Giedrius Kukauskas teigia, kad visai neseniai „LinkedIn“ socialiniu tinklu su juo susisiekė kitos įmonės vadovas, sakydamas, kad nori pasikonsultuoti.
„Žmogus norėjo pasikalbėti apie vadovavimo įgūdžius ir aptarti jam rūpimas darbines situacijas. Tokių atvejų man nėra pasitaikę daug, bet į norą ieškoti profesinės pagalbos aš žvelgiu teigiamai, jeigu tik galiu skirti laiko, esu pasiruošęs padėti“, – akcentuoja G. Kukauskas.
Paklaustas, kodėl Lietuvoje neįprasta ieškoti mentoriaus, G. Kukauskas svarsto, kad situacija galbūt turi panašumų su žmonių požiūriu į psichologus. Ilgą laiką į psichologinę pagalbą visuomenė žiūrėjo su nepasitikėjimu, baime ir tik visai neseniai pradėta garsiai kalbėti, kokios naudos tai atneša.
„Gal ta pati baimė kreiptis pagalbos užkerta kelią bendrauti su mentoriumi? Vis tik, manau, kad tokios pagalbos gali prireikti bet kada ir kiekvienam – tiek jaunam specialistui, tiek patyrusiam vadovui“, – įsitikinęs įmonės vadovas.
Ilinojaus Olivet Nazarene universitete 2019 m. atliktas tyrimas parodė, kad 37 proc. JAV gyventojų bendrauja su mentoriumi, bet tik 14 proc. mentorysčių atsiranda iš ugdytinio noro, kai jis asmeniškai kreipiasi į mentorių. Tuo metu Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai rodo, kad 30 proc. žmonių jaučia bendravimo su mentoriumi naudą. 28 proc. specialistų norėtų turėti mentorių, bet nežino, kur ir kaip jį surasti. Britai per gyvenimą bendrauja maždaug su trimis mentoriais, o mentorystė vidutiniškai trunka apie 11 metų.
Padeda siekti vadovaujančių pareigų
Lietuvoje 2023 m. atliktas tyrimas parodė, kad mentorystė yra tarp svarbiausių dedamųjų, padedančių siekti vadovo pareigų. O vadovų mokymo programų vadovė Birutė Ruplytė, ilgus metus dirbanti ir konsultuojanti įvairaus lygmens vadovus, pasakoja, kad mentorystės sesijas įtraukia į mokymus, skirtus pradedantiesiems vadovams arba tiems, kas turi dar neilgą vadovavimo patirtį. Ji sako, būna atvejų, kai mentorius ir mentee toliau pratęsia bendravimą net ir pasibaigus formaliam mentorystės susitarimui. Konsultantės nuomone, žmonės labiau linkę asmeniškai į mentorių kreiptis tada, kai bent kiek jį pažįsta kaip žmogų.
„Mentee nori žinoti apie ką yra jo mentorius ir kad bus saugu su juo kalbėti, kad galės pasitikėti ir būti atviras“, – pabrėžia B. Ruplytė.
Pažintis su mentoryste dažnai skatinama aukštosiose mokyklose, tiesa, neretu atveju tai būna neformalios mentorystės programos. Visgi lyderystės, strategijos ir vadovų komunikacijos mokanti profesorė Vita Akstinaitė įsitikinusi, kad naudinga į mentorystę žvelgti kaip į privalomą studijų dalyką. Jos studentai ne mažiau kaip penkis mėnesius dirba su mentoriumi, po kiekvieno susitikimo pildo refleksijų žurnalą ir studijų pabaigoje atsiskaito.
„Dažniausi studentų atsiliepimai – mentorystė padėjo susidėlioti mintis dėl karjeros, jaučiuosi įsikvėpęs, žinau, kur noriu judėti“, – komentuoja V. Akstinaitė.
Profesorės sukurtoje programoje jau antrus metus iš eilės mentoriauja „Wix.com“ Lietuvos padalinio vadovė Monika Laukaitė. Šiemet ji bendrauja su mergina, dirbančia augančiame startuolyje ir turinčia daug klausimų, kaip vystyti organizaciją, efektyviai suvaldyti resursus ir planuoti darbus.
„Dalinuosi tuo, kaip darau aš. Diskutuojame apie jos karjeros augimą tos kompanijos ribose. Mano tikslas yra prieš žmogui padarant vienus ar kitus pasirinkimus, užduoti klausimus, ar jis tikrai eina teisingu keliu. Galbūt ir eina. Mentorius priverčia sustoti ir pagalvoti, nes labai dažnai mes bėgame neužduodami sau svarbiausių klausimų“, – įsitikinusi M. Laukaitė.
Į priekį veda ir bendruomenė
Kartais profesinę mentorystę atstoja priklausymas bendruomenei bei dalyvavimas jos veiklose. B. Ruplytės teigimu, bendruomene tampa žmonės, kartu išgyvenę bendras patirtis. Bendruomenėje lengviau atsiverti ir ieškoti emocinės paramos ir palaikymo, pavyzdžiui, susidūrus su darbinėmis problemomis. Būna atvejų, kai bendruomenių viduje dalijamasi ne tik profesine patirtimi, bet ir karjeros ar verslo augimo galimybėmis.
Mažesnių apgyvendinimo įstaigų kainų ieškantis startuolis „Rebookify“, kurį įsteigė ISM studentas Matiss Reinis Purins, praėjusius metus užbaigė su 10 tūkst. Eur investicija verslo pradžiai ir užsitikrino patyrusių Lietuvos įmonių vadovų mentorystę. Prizą įsteigė startuolių rizikos fondas „First Pick“, kurio vienas iš įkūrėjų yra ISM EMBA alumnų klubo narys Dmitrijus Sosunovas. Klubas vienija apie 160 narių. Nuo pat susikūrimo klubo nariai tapdavo universiteto studentų mentoriais.
„Vertės grandinė tęsiasi. EMBA studentai gavo vertę, myli savo Alma mater bendruomenę ir nori jai atiduoti grąžą. Tarsi vidinė verslo angelų asociacija“, – pastebi karjeros specialistė Simona Saladinskė, padedanti stiprinti ryšį tarp alumnų ir studentų.
Anot specialistų, tvirtai bendruomenei yra reikalingas idėjinis vadas, besirūpinantis susitikimais ir veiklomis. Tačiau visų svarbiausia – užsimezgęs atviras ryšys, kurį ypač brangina vadovai. Kylant karjeros laiptais, šalia lieka vis mažiau žmonių, su kuriais galima pasidalinti savo profesinėmis abejonėmis, baimėmis ar tiesiog pasitikrinti priimtą sprendimą.
Daugiau apie magistrantūros programą „Globali lyderystė ir strategija“ sužinokite ČIA.
Daugiau apie Vadovų MBA programą sužinokite ČIA.
Gedimino pr. 7, Vilnius, LT-01103, Lietuva
+370 687 08080
ism@archive.ism.lt
Gedimino pr. 7, Vilnius, LT-01103, Lietuva
+370 687 08080
ism@archive.ism.lt