Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 15 proc. žmonių visame pasaulyje turi negalią. Šis skaičius dėl senstančios visuomenės ir įvairių ligų toliau auga. Nors ši žmonių grupė turi itin daug potencialo sėkmingai įsilieti į darbo rinką ir mažinti darbuotojų trūkumą, ji visuomenėje apgaubta daugybe progresą stabdančių stereotipų ir yra menkai reprezentuojama. Tad ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkės atliko tyrimą, kurio metu aiškinosi, kaip kliento kontaktas su negalią turinčiu darbuotoju laužo nusistovėjusius stereotipus ir kokią įtaką turi organizacijos reputacijai.
Lietuvoje atlikto ISM mokslininkių tyrimo rezultatai atskleidė, kad parduotuvių klientai, kuriuos aptarnavo darbuotojai su negalia, teigė sulaukę tokio paties gero aptarnavimo kaip ir pirkėjai, kuriuos aptarnavo kiti darbuotojai. Svarbu tai, kad tyrimo metu išaiškėjo, jog po aptarnavimo reikšmingai pagerėjo klientų požiūris apie žmonių su negalia darbines kompetencijas bei galimybes dalyvauti darbo rinkoje. Taip pat šie klientai aukštesniu balu vertino žmones su negalia įdarbinančios įmonės reputaciją bei socialinę atsakomybę.
„Lietuvoje gyvena daugiau nei 200 tūkst. asmenų su negalia. Lietuvoje šiai žmonių grupei įsitraukti į darbo rinką ganėtinai sunku, tai demonstruoja ir darbingo amžiaus asmenų įdarbinimo rodiklis, kuris yra gerokai žemesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Negalią turintys asmenys Lietuvoje vis dar gaubiami realybės neatitinkančiais neigiamais stereotipais, kurie trukdo jiems susirasti darbą. Tokia padėtis skatina šios visuomenės grupės saviizoliaciją ir didina sveikatos problemų riziką“, – sako viena tyrimo autorių, ISM mokslininkė dr. Rūta Kazlauskaitė.
Ji taip pat akcentuoja, kad žmonių su negalia samdymas ir integravimas į darbo rinką ne vienai organizacijai padėtų išspręsti šiandien itin aktualią darbuotojų trūkumo problemą. Tačiau progresas šioje srityje vyksta lėtai, mat dažną organizaciją nuo šio žingsnio stabdo baimė sulaukti neigiamos darbuotojų bei klientų reakcijos. Tačiau, anot dr. R. Kazlauskaitės, bijoti tikrai nėra ko, nes atlikto tyrimo rezultatai rodo priešingai.
Studijos metu mokslininkės bendradarbiavo su asmenis su negalia įdarbinančiu prekybos centru RIMI ir nagrinėjo kontaktą tarp kasoje dirbančių darbuotojų bei klientų. Tyrimo duomenys atskleidė, kad teigiama darbuotojo su negalia ir kliento interakcija susilpnina egzistuojančius neigiamus stereotipus. Po sėkmingo aptarnavimo klientai geriau vertina žmonių su negalia gebėjimus, kompetencijas, galimybes dalyvauti darbo rinkoje ir joje konkuruoti. Studijos dalyviai taip pat išskyrė, jog kontaktas su negalią turinčiais darbuotojais padėjo suprasti, kad ši visuomenės grupė yra daug savarankiškesnė bei labiau savimi pasitikinti nei manoma.
„Tyrimo parduotuvėse metu aiškinomės, kiek klientai buvo patenkinti aptarnavimu. Rezultatai rodo, kad pasitenkinimo lygis buvo vienodas nepriklausomai nuo to, ar žmogų aptarnavo kasininkas su negalia, ar jos neturintis darbuotojas. Tai reiškia, kad klientai gavo tokio paties aukšto lygio paslaugą ir aptarnavimo kokybė tarp šių dviejų grupių nesiskyrė. Šis rodiklis leidžia teigti, kad žmonės su negalia teikia tokias pat puikias paslaugas ir yra pilnaverčiai darbo rinkos dalyviai, kaip ir jos neturintys darbuotojai. Kuomet darbo rinkoje dirba žmonės su negalia, o klientai juos mato, tai leidžia laužyti nusistovėjusius stereotipus. Pastarieji į teigiamą pusę keitėsi tuomet, kai žmonės buvo patenkinti aptarnavimu“, – sako viena tyrimo autorių, ISM mokslininkė dr. Bernadeta Goštautaitė.
Tyrimo autorė dr. I. Bučiūnienė akcentuoja darbuotojų su negalia reprezentavimo kasdienėje aplinkoje ir darbo vietose būtinybę. Anot ISM dėstytojos, Lietuvoje nuo senų laikų vis dar gaji praktika slėpti šią asmenų grupę nuo visuomenės bei nesuteikti jai tinkamos matomos pozicijos tik stiprina neigiamus stereotipus jų atžvilgiu bei sunkina jų integraciją tiek visuomenėje, tiek darbo rinkoje.
„Vis dar gajus požiūris, kad žmogus su negalia yra netinkamas darbui. Tačiau mūsų atliktas tyrimas rodo priešingai. Žmonės su negalia yra ne tik pajėgūs dirbti, bet ir gebantys užduotis atlikti itin profesionaliai. Susiformavusią stigmą ir stereotipus naikinti galime drauge padėdami šiems žmonėms įsidarbinti. Ypač svarbu, kad jie būtų matomi, turėtų kontaktą su klientais, galėtų su jais bendrauti. Matydami žmones su negalia mums įprastoje rutinoje greičiau laužysime stereotipus, kurie vis dar persekioja šią visuomenės grupę“, – sako dr. I. Bučiūnienė.
Tyrimų metu mokslininkės taip pat gilinosi į žmonių su negalia samdymo ir integravimo į darbo rinką poveikį organizacijos reputacijai bei įmonės, kaip socialiai atsakingos kompanijos, įvaizdžio stiprinimui.
„Kartu su kolega iš Rutgers universiteto (JAV) atlikome papildomą eksperimentą, kurio rezultatai atskleidė, kad klientai, kurie turėjo sėkmingą kontaktą su negalią turinčiu darbuotoju, ne tik geriau vertino šios visuomenės grupės galimybes sėkmingai dirbti, bet ir aukščiau vertino organizacijos socialinę atsakomybę, o tuo pačiu ir jos reputaciją. Tačiau toks poveikis matomas tik tuomet, kai klientas jaučia organizacijos nuoširdžius motyvus padėti asmenims su negalia. Egoistinės paskatos, kaip noras gauti mokestinių lengvatų, teigiamo efekto nesuteikė“, – sako dr. B. Goštautaitė.
Šis tyrimas sulaukė ir tarptautinio dėmesio bei pripažinimo. Bendras ISM ir Rutgers universiteto (JAV) mokslininkų tyrimas „Darbuotojai su negalia aptarnavimo sektoriuje: stereotipai, įmonės socialinės atsakomybė ir įmonės reputacija“ priimtas spausdinimui prestižiniame vadybos žurnale „Academy of Management Journal“ (#1 tarp 50 „Financial Times” pripažintų geriausių mokslinių vadybos srities žurnalų). Tyrimą atliko D. Dwertmann, B. Goštautaitė, R. Kazlauskaitė ir I. Bučiūnienė.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 15 proc. žmonių visame pasaulyje turi negalią. Šis skaičius dėl senstančios visuomenės ir įvairių ligų toliau auga. Nors ši žmonių grupė turi itin daug potencialo sėkmingai įsilieti į darbo rinką ir mažinti darbuotojų trūkumą, ji visuomenėje apgaubta daugybe progresą stabdančių stereotipų ir yra menkai reprezentuojama. Tad ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkės atliko tyrimą, kurio metu aiškinosi, kaip kliento kontaktas su negalią turinčiu darbuotoju laužo nusistovėjusius stereotipus ir kokią įtaką turi organizacijos reputacijai.
Lietuvoje atlikto ISM mokslininkių tyrimo rezultatai atskleidė, kad parduotuvių klientai, kuriuos aptarnavo darbuotojai su negalia, teigė sulaukę tokio paties gero aptarnavimo kaip ir pirkėjai, kuriuos aptarnavo kiti darbuotojai. Svarbu tai, kad tyrimo metu išaiškėjo, jog po aptarnavimo reikšmingai pagerėjo klientų požiūris apie žmonių su negalia darbines kompetencijas bei galimybes dalyvauti darbo rinkoje. Taip pat šie klientai aukštesniu balu vertino žmones su negalia įdarbinančios įmonės reputaciją bei socialinę atsakomybę.
„Lietuvoje gyvena daugiau nei 200 tūkst. asmenų su negalia. Lietuvoje šiai žmonių grupei įsitraukti į darbo rinką ganėtinai sunku, tai demonstruoja ir darbingo amžiaus asmenų įdarbinimo rodiklis, kuris yra gerokai žemesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Negalią turintys asmenys Lietuvoje vis dar gaubiami realybės neatitinkančiais neigiamais stereotipais, kurie trukdo jiems susirasti darbą. Tokia padėtis skatina šios visuomenės grupės saviizoliaciją ir didina sveikatos problemų riziką“, – sako viena tyrimo autorių, ISM mokslininkė dr. Rūta Kazlauskaitė.
Ji taip pat akcentuoja, kad žmonių su negalia samdymas ir integravimas į darbo rinką ne vienai organizacijai padėtų išspręsti šiandien itin aktualią darbuotojų trūkumo problemą. Tačiau progresas šioje srityje vyksta lėtai, mat dažną organizaciją nuo šio žingsnio stabdo baimė sulaukti neigiamos darbuotojų bei klientų reakcijos. Tačiau, anot dr. R. Kazlauskaitės, bijoti tikrai nėra ko, nes atlikto tyrimo rezultatai rodo priešingai.
Studijos metu mokslininkės bendradarbiavo su asmenis su negalia įdarbinančiu prekybos centru RIMI ir nagrinėjo kontaktą tarp kasoje dirbančių darbuotojų bei klientų. Tyrimo duomenys atskleidė, kad teigiama darbuotojo su negalia ir kliento interakcija susilpnina egzistuojančius neigiamus stereotipus. Po sėkmingo aptarnavimo klientai geriau vertina žmonių su negalia gebėjimus, kompetencijas, galimybes dalyvauti darbo rinkoje ir joje konkuruoti. Studijos dalyviai taip pat išskyrė, jog kontaktas su negalią turinčiais darbuotojais padėjo suprasti, kad ši visuomenės grupė yra daug savarankiškesnė bei labiau savimi pasitikinti nei manoma.
„Tyrimo parduotuvėse metu aiškinomės, kiek klientai buvo patenkinti aptarnavimu. Rezultatai rodo, kad pasitenkinimo lygis buvo vienodas nepriklausomai nuo to, ar žmogų aptarnavo kasininkas su negalia, ar jos neturintis darbuotojas. Tai reiškia, kad klientai gavo tokio paties aukšto lygio paslaugą ir aptarnavimo kokybė tarp šių dviejų grupių nesiskyrė. Šis rodiklis leidžia teigti, kad žmonės su negalia teikia tokias pat puikias paslaugas ir yra pilnaverčiai darbo rinkos dalyviai, kaip ir jos neturintys darbuotojai. Kuomet darbo rinkoje dirba žmonės su negalia, o klientai juos mato, tai leidžia laužyti nusistovėjusius stereotipus. Pastarieji į teigiamą pusę keitėsi tuomet, kai žmonės buvo patenkinti aptarnavimu“, – sako viena tyrimo autorių, ISM mokslininkė dr. Bernadeta Goštautaitė.
Tyrimo autorė dr. I. Bučiūnienė akcentuoja darbuotojų su negalia reprezentavimo kasdienėje aplinkoje ir darbo vietose būtinybę. Anot ISM dėstytojos, Lietuvoje nuo senų laikų vis dar gaji praktika slėpti šią asmenų grupę nuo visuomenės bei nesuteikti jai tinkamos matomos pozicijos tik stiprina neigiamus stereotipus jų atžvilgiu bei sunkina jų integraciją tiek visuomenėje, tiek darbo rinkoje.
„Vis dar gajus požiūris, kad žmogus su negalia yra netinkamas darbui. Tačiau mūsų atliktas tyrimas rodo priešingai. Žmonės su negalia yra ne tik pajėgūs dirbti, bet ir gebantys užduotis atlikti itin profesionaliai. Susiformavusią stigmą ir stereotipus naikinti galime drauge padėdami šiems žmonėms įsidarbinti. Ypač svarbu, kad jie būtų matomi, turėtų kontaktą su klientais, galėtų su jais bendrauti. Matydami žmones su negalia mums įprastoje rutinoje greičiau laužysime stereotipus, kurie vis dar persekioja šią visuomenės grupę“, – sako dr. I. Bučiūnienė.
Tyrimų metu mokslininkės taip pat gilinosi į žmonių su negalia samdymo ir integravimo į darbo rinką poveikį organizacijos reputacijai bei įmonės, kaip socialiai atsakingos kompanijos, įvaizdžio stiprinimui.
„Kartu su kolega iš Rutgers universiteto (JAV) atlikome papildomą eksperimentą, kurio rezultatai atskleidė, kad klientai, kurie turėjo sėkmingą kontaktą su negalią turinčiu darbuotoju, ne tik geriau vertino šios visuomenės grupės galimybes sėkmingai dirbti, bet ir aukščiau vertino organizacijos socialinę atsakomybę, o tuo pačiu ir jos reputaciją. Tačiau toks poveikis matomas tik tuomet, kai klientas jaučia organizacijos nuoširdžius motyvus padėti asmenims su negalia. Egoistinės paskatos, kaip noras gauti mokestinių lengvatų, teigiamo efekto nesuteikė“, – sako dr. B. Goštautaitė.
Šis tyrimas sulaukė ir tarptautinio dėmesio bei pripažinimo. Bendras ISM ir Rutgers universiteto (JAV) mokslininkų tyrimas „Darbuotojai su negalia aptarnavimo sektoriuje: stereotipai, įmonės socialinės atsakomybė ir įmonės reputacija“ priimtas spausdinimui prestižiniame vadybos žurnale „Academy of Management Journal“ (#1 tarp 50 „Financial Times” pripažintų geriausių mokslinių vadybos srities žurnalų). Tyrimą atliko D. Dwertmann, B. Goštautaitė, R. Kazlauskaitė ir I. Bučiūnienė.
Gedimino pr. 7, Vilnius, LT-01103, Lietuva
+370 687 08080
ism@archive.ism.lt
Gedimino pr. 7, Vilnius, LT-01103, Lietuva
+370 687 08080
ism@archive.ism.lt
