Mokytojų personalas senėja: kas dirbti skatina 30-ies ir kas 50-ies metų mokytoją?

Skirtingo amžiaus mokytojus dirbti motyvuoja skirtingi profesiniai tikslai, rodo Ramunės Urbienės, ISM „Švietimo lyderystės“ absolventės atliktas tyrimas. Mokytojams iki 30 m. svarbiausias profesinis tikslas – asmeninis profesinis tobulėjimas. 50 m. ir vyresni mokytojai siekia veiklos prasmingumo bei orientuojasi į mokinio pažangą ir sėkmę. Individualių poreikių patenkinimas, pasak tyrimo autorės, gali būti svarbus faktorius sprendžiant personalo senėjimo problemą mokyklose. Tai ypač aktualu šiandien, nes statistika rodo, jog vidutinis mokytojų amžius – apie 50 metų, o 50 m. ir vyresni mokytojai sudaro 54 proc.

„50-59 metų žmonės – amžiaus grupė, sudaranti didžiausią Lietuvos darbuotojų dalį. Netolimoje ateityje šie asmenys, tikėtina, trauksis iš darbo rinkos, o juos pakeisti galinčio jaunimo skaičius – nepakankamas. Ši tendencija ryškėja ir pedagogų bendruomenėje. Skirtingų amžiaus grupių poreikių išsiaiškinimas gali padėti darbo vietoje sukurti tokią aplinką, kurioje kiekvienas žmogus galėtų save realizuoti“, – sako tyrimo autorė.

Jauniems mokytojams svarbiausia – tobulėjimas

Tyrimo rezultatai rodo, kad mokytojų iki 30 m. svarbiausias profesinis tikslas – asmeninis profesinis tobulėjimas. Darbo autorė pateikia rekomendaciją, kad šį profesinį tikslą mokyklų vadovai šiai amžiaus grupei galėtų padėti pasiekti sudarydami galimybes dalyvauti profesinės kvalifikacijos kėlimo veiklose, palaikyti mokytojus, siekiančius kelti savo kvalifikaciją.

„Tyrimu taip pat nustatyta, kad jauni mokytojai labiausiai abejoja dėl savo profesinių tikslų įgyvendinimo. Šias abejones padėtų sumažinti ugdomieji pokalbiai ar mentoriaus pagalba. Mokymąsi iš savo kolegų, kaip vieną iš svarbiausių veiksnių įgyvendinant profesinius tikslus, akcentuoja ir patys mokytojai iki 30 metų“, – sako R. Urbienė.

Patirties turintys mokytojai siekia meistriškumo, vyresni – mokinio pažangos

30-49 m. mokytojai profesinėje veikoje akcentuoja profesionalumo, meistriškumo siekį. Šios amžiaus grupės mokytojai detaliausiai ir tiksliausiai apibūdina savo profesinius tikslus bei yra labiausiai įsitikinę, kad jų tikslai įgyvendinami. Labiausiai profesinių tikslų įgyvendinimu abejoja mokytojai iki 30 m. Jiems svarbi pamokos kokybė, mokinių pažanga ir pasiekimai.

„Tyrimas rodo, kad 30-49 m. mokytojai yra savimi pasitikintys ir siekiantys aukštų profesinės veiklos rezultatų. Mokyklų vadovai, atliepdami šiuos siekius, galėtų skatinti pedagogų dalyvavimą ugdomosiose veiklose, kaip olimpiados ar įvairūs konkursai. Puikus sprendimas ir skatinimas aktyviai įsitraukti į papildomą metodinę veiklą, kaip seminarų vedimas, metodinės medžiagos rengimas ar dalyvavimas dalykinių asociacijų veiklose“, – sako R. Urbienė.

Profesinis tikslas siekti mokinio pažangos ir sėkmės – svarbiausias 50 m. mokytojams ir vyresniems. Tyrimo autorė pateikia rekomendaciją, kad šie siekiai galėtų būti įgyvendinami skatinant mentorystę, edukacinių veiklų organizavimą.

Mokyklose trūksta vadovų

Lietuva susiduria ne tik su mokytojų senėjimo problema, tačiau ir su mokyklų vadovų trūkumu. Šiuo metu daugiau nei 200 Lietuvos mokyklų neturi nuolatinio vadovo, o tokia situacija trukdo nuosekliai planuoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, diegti mokymosi ir mokymo procesų naujoves.

Pasak Margaritos Pilkienės, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto „Švietimo lyderystės“ programos vadovės, tokia situacija susidarė dėl kelių priežasčių. Pirma, dalis į šią poziciją pretenduoti norinčių vadovų nepraeina švietimo įstaigų vadovų konkurso, nes jiems trūksta vadybinių ir lyderystės įgūdžių. Dalis potencialių kandidatų į šį konkursą net nekandidatuoja, nes mano neturintys vadovo rolei reikalingų kompetencijų. Yra ir kitų priežasčių (pvz., kadencijos, santykiai su steigėjais, atlygis ir kt.).

„Vadovų bei mokytojų rolė yra kritiškai svarbi siekiant mokyklų stiprėjimo, todėl įgyvendiname Lyderių laike sukurtą ir ISM atnaujintą „Švietimo lyderystės“ programą, kuri rengia aukštos kvalifikacijos švietimo vadybos profesionalus. Nuo 2020 m. programa finansuojama verslų, savivaldybių bei pačių magistrantų. Šiandien programoje studijuoja 76 švietimo atstovai. Nuo balandžio laukiame dar vienos švietimo sektorių pakeisti pasiryžusios ugdymo darbuotojų grupės ir visus švietimo profesionalus kviečiame studijuoti. „Švietimo lyderystės” programa daro tikrą pokytį, o jos svarba ir nauda visuomenei įvertinta ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu. Už programos kuriamus pokyčius tarptautinė organizacija AACSB projekte „Innovations that Inspire” ką tik šiai programai skyrė apdovanojimą. Tai įvertinimas, rodantis „Švietimo lyderystės“ programos misijos svarbą bei stimulas dėti dar daugiau energijos ir pastangų tęsiant programos misiją”, – sako M. Pilkienė.

AACSB International (AACSB) – didžiausia pasaulyje verslo švietimo sąjunga, suvienijanti pedagogus, studentus ir verslą vardan bendro tikslo – sukurti naują stiprių lyderių kartą. Šios pasaulinės organizacijos, turinčios biurus Floridoje, Amsterdame ir Singapūre, misija – skatinti įsitraukimą, paspartinti naujovių kūrimą ir pokyčius švietime. 1916 m. įkurta organizacija šiandien padeda švietimo įstaigoms užtikrinti aukštą kokybę, suteikia profesinio tobulėjimo paslaugas ir skatina dalintis patirtimi bei naujausiomis verslo žiniomis. Ši sąjunga motyvuoja švietimo atstovus atliepti šiandienos poreikius siekiant paspartinti naujoves švietime, tvirtesnius ryšius tarp verslo ir akademinės bendruomenės ir sustiprinti teigiamą verslo mokyklų poveikį visame pasaulyje. AACSB vienija daugiau nei 1700 stipriausių švietimo ir verslo organizacijų, kurios pasiekia 3 milijonus besimokančiųjų. AACSB tinklas, apjungiantis daugiau nei 100 šalių, apima 40 000 lyderių, pedagogų, savanorių ir verslo novatorių.