Pandeminė nuotaika dažnai asocijuojasi su sustojusiu laiku. Tačiau, kad ir kaip keistai tai beskambėtų, vadovui tai galimybė kelti dešimt kartų didesnius tikslus ir jų siekti dešimt kartų spartesniu greičiu. Per pandemiją įmonės atskleidė tikrąsias savo galimybes, parodydamos, kad pokyčiai, kuriuos planuota įgyvendinti per keletą metų, gali būti pasiekti per savaitę.
To pasiekti sugebėjo atsparios organizacijos. Kitaip tariant, įmonės, kurios turi įgūdžius net ir nepalankiomis sąlygomis padidinti savo pranašumą. Pradėti didinti savo organizacijos atsparumą niekuomet nėra per anksti, tačiau gali būti per vėlu. Todėl ISM universitetas, reaguodamas į lyderių poreikius ir iššūkius, su kuriais jie susiduria, sukūrė visiškai naują studijų modulį vadovams Organizacijų atsparumas.
„Pandemija privertė visus vadovus suprasti, koks svarbus yra suinteresuotųjų šalių valdymas (angl. stakeholder management). Nors pradžioje visi puolėme saugoti akcininkų vertę, tačiau netrukus supratome, kad viskas tarpusavyje labai susiję: darbuotojai, klientai, bendruomenės. Pakirsta viena sistemos dalis gali daryti didelę įtaką kitoms. Tad, kalbant apie atsparumą, būtina suvokti, jog siekiant sukurti atsparią ir tvirtą organizaciją, reikia veikti apie save galvojant, kaip apie didesnio mechanizmo dalį, kuri grįsta partneryste, išteklių, žinių dalijimusi.
Daug metų mokėmės, ką reiškia būti vizionieriškiems, efektyviems, įkvepiantiems, o dabar laikas išmokti būti atspariems. Tam tikslui sukūrėme naują ISM Vadovų magistrantūros modulį Organizacijų atsparumas, kurio metu lyderiai ras atsakymus, kaip stiprinti savo organizaciją visais lygmenimis ir kaip nepasimesti pasikeitus išorės sąlygoms“, – sako dr. Dalius Misiūnas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius ir modulio Organizacijų atsparumas dėstytojas.
Organizacijų atsparumo modulyje savo žiniomis dalinsis žinoma Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkė dr. Urtė Neniškytė, kuri biochemijos mokslų daktaro laipsnį įgijo Kembridžo universitete. Ji savo paskaitose vadovams pristatys naujausius neuromokslo tyrimus, kurie lyderiams padės siekti asmeninio ir komandos efektyvumo.
„Paskaitų metu aptarsime motyvaciją, kaip ją galime padidinti ir išlaikyti, kaip ji veikia kasdienybėje ir komandoje. Drauge su vadovais aiškinsimės, kaip žmonės gali patys sau padėti. Paskaitose nagrinėsime, kaip mūsų smegenys priima sprendimus ir ką galime padaryti, kad jie būtų tokie, kokių tikimės. Vadovai ant savo pečių neša sprendimų priėmimo atsakomybę. Tad žinojimas, kaip vyksta, nuo ko priklauso, kaip priimamas vienas ar kitas sprendimas gali būti svarbus įrankis siekiant savo organizaciją vesti teisingu keliu“, – sako dr. U. Neniškytė.
Jeigu vadovams pavyksta užtikrinti savo ramybę ir šaltą protą tiek geruoju periodu, tiek ir kriziniu metu, miegą naktimis jiems gali trikdyti mintys apie komandą, jos savijautą ir gerovę. Organizacija stipri tiek, kiek stipri jos kultūra. Tiek ramiu, tiek sudėtingu organizacijai laikotarpiu darbuotojas turi jaustis saugus, kitaip jis negali dirbti, mokytis, imtis lyderystės, priimti sprendimų.
Grupės/komandos/padalinio atsparumo temą Organizacijų atsparumo modulio metu pristatys ir nagrinės Eglė Daunienė, organizacijų konsultantė ir vadovų mentorė, sukaupusi ilgametės vadovavimo patirties stambiose verslo organizacijose.
„Modulio metu mes nagrinėsime ir tyrinėsime, kaip kurti palaikančią aplinką darbuotojui. Tai reiškia, kaip sukurti sistemą, kad darbuotojas galėtų į ją atsiremti, kai jam sunku. Kalbėsime apie ryšius tarp žmonių, konfliktus, santykius tarp komandos narių, nagrinėsime, kaip sukurti aplinką, kad jie nebijotų sakyti tiesos – taip, kaip jaučiasi. Kad darbuotojas galėtų gerai jaustis komandoje, jis turi pasitikėti savo lyderiu. Todėl vadovui svarbu ugdyti savo lyderystės kompetencijas, nuolat reflektuoti, duoti ir gauti grįžtamąjį ryšį. Stiprinant organizacijos atsparumą svarbu turėti įrankius, padedančius kurti saugią aplinką savo darbuotojams“, – sako E. Daunienė.
Modulio vadovė dr. Olga Štangej, kuri dešimt metų konsultuoja ir dėsto Lietuvoje bei užsienio šalyse sako, kad atsparios organizacijos, rengdamos strategiją įsivertina ateities scenarijus, numatydamos tiek problemas, tiek ir galimybes remiantis prognozėmis ir juos įsitraukia į veiksmų planą. Anksčiau pastebėtos problemos gali būti anksčiau arba greičiau išspręstos. Todėl būtina lavinti gebėjimą nuolat galvoti į priekį – būtent šią mąstymo ateitimi (angl. Futures Thinking) kompetenciją vadovai stiprins viso modulio metu.
„Situacija, su kuria jau susidūrė ne vienas verslas: šiandien uždaro fizinę parduotuvę – ką daryti? Jeigu mano organizacija atspari, savo strategijoje jau esu numatęs elektroninės prekybos galimybę, nes jau anksčiau buvau apgalvojęs galimus scenarijus ir verslo transformaciją. Mąstymą scenarijais vadovai lavins per prognozių kūrimą. Drauge su iš Kanados į Lietuvą atvykusiu ISM dėstytoju, St. Andrews universitete daktaro laipsnį įgijusiu dr. Jonathan Boyd, aiškinsis, kaip šis požiūris taikomas pasaulinėje praktikoje. Lyderiai nagrinės Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ruošiamus „taršos“ scenarijus, kurie leidžia numatyti galimus atšilimo padarinius įvairioms sritims, priklausomai nuo veiksmų, kurių imsimės arba nesiimsime“, – sako dr. O. Štangej, kuri taip pat prideda, kad viso modulio metu vadovai savo arba pasirinktai organizacijai kurs atsparumo strategiją.
Dažnai organizacijų praktikos, kad ir susijusios su tradiciniu rizikos valdymu, yra paremtos prielaida, kad po sukrėtimų viskas grįš į normalias/įprastas sąlygas. Tuo tarpu į atsparumą nukreiptas valdymas remiasi tuo, kad sąlygos bus pasikeitusios ir bus reikalingi nauji veiklos modeliai ir metodai, strategijos. Tad vadovai modulio metu nagrinės realius atvejus su svečiais, kurie dalinsis savo organizacijos patirtimi pandemijos metu. Studijų dalyviai gilinsis tiek į nukentėjusių, tiek ir pakilimą pasiekusių įmonių atvejus bei aiškinsis, ar įmonėms pandemijos metu pavyko išnaudoti visas galimybes bei atskleisti visą savo potencialą.
O. Štangej taip pat akcentuoja, kad vienas pandemijos atneštų iššūkių – sutrikusios tiekimo grandinės. Dėl šios priežasties kai kurioms įmonėms buvo sunku pateisinti rinkos poreikį. Paskaitų metu šiuo klausimu taip pat bus nagrinėjami realūs atvejai, susipažįstama, kaip konkrečios priemonės – nuo bendradarbiavimo modelių tiek su tiekėjais, tiek ir pačios organizacijos struktūra ar kultūra – gali padėti tokiems atvejams pasiruošti iš anksto.
„Žinoma, krizės metu galima iš dalies persiorientuoti ir prisitaikyti, tačiau siekiant atsparumo reikalinga ruoštis iš anksto ir veikti sistemingai. Taigi, modulio metu taip pat aiškinsimės, kokių veiksmų ir priemonių galima imtis trumpuoju ir kokių ilguoju laikotarpiu įmonei stiprinti. Be viso to, vis didesnę reikšmę įgyja įmonių greitis ir vikrumas. Kritinėmis situacijomis ar laikotarpiais, sprendinių priėmimo procesas dažnai turi trumpėti, o sprendinių svoris įgyja lemiamą strateginę reikšmę. Veiklos procesai taip pat turi trumpėti. Verslui reikia trumpesnių arba lanksčių tiekimo grandinių. Atsiranda poreikis greitai perorganizuoti organizacijos veiklos modelius ir strategijas. Auga strateginio lankstumo poreikis. Visus šiuos įgūdžius galima lavinti ir stiprinti“, – sako dr. O. Štangej.
Organizacijų atsparumo modulis trunka visą semestrą (kovas-birželis) vadovams patogiu laiku – dauguma paskaitų vyksta kas antrą savaitgalį penktadieniais-šeštadieniais).
Priėmimas į Organizacijų atsparumo modulį jau įpusėjo. Daugiau informacijos apie studijas ČIA.
Pandeminė nuotaika dažnai asocijuojasi su sustojusiu laiku. Tačiau, kad ir kaip keistai tai beskambėtų, vadovui tai galimybė kelti dešimt kartų didesnius tikslus ir jų siekti dešimt kartų spartesniu greičiu. Per pandemiją įmonės atskleidė tikrąsias savo galimybes, parodydamos, kad pokyčiai, kuriuos planuota įgyvendinti per keletą metų, gali būti pasiekti per savaitę.
To pasiekti sugebėjo atsparios organizacijos. Kitaip tariant, įmonės, kurios turi įgūdžius net ir nepalankiomis sąlygomis padidinti savo pranašumą. Pradėti didinti savo organizacijos atsparumą niekuomet nėra per anksti, tačiau gali būti per vėlu. Todėl ISM universitetas, reaguodamas į lyderių poreikius ir iššūkius, su kuriais jie susiduria, sukūrė visiškai naują studijų modulį vadovams Organizacijų atsparumas.
„Pandemija privertė visus vadovus suprasti, koks svarbus yra suinteresuotųjų šalių valdymas (angl. stakeholder management). Nors pradžioje visi puolėme saugoti akcininkų vertę, tačiau netrukus supratome, kad viskas tarpusavyje labai susiję: darbuotojai, klientai, bendruomenės. Pakirsta viena sistemos dalis gali daryti didelę įtaką kitoms. Tad, kalbant apie atsparumą, būtina suvokti, jog siekiant sukurti atsparią ir tvirtą organizaciją, reikia veikti apie save galvojant, kaip apie didesnio mechanizmo dalį, kuri grįsta partneryste, išteklių, žinių dalijimusi.
Daug metų mokėmės, ką reiškia būti vizionieriškiems, efektyviems, įkvepiantiems, o dabar laikas išmokti būti atspariems. Tam tikslui sukūrėme naują ISM Vadovų magistrantūros modulį Organizacijų atsparumas, kurio metu lyderiai ras atsakymus, kaip stiprinti savo organizaciją visais lygmenimis ir kaip nepasimesti pasikeitus išorės sąlygoms“, – sako dr. Dalius Misiūnas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius ir modulio Organizacijų atsparumas dėstytojas.
Organizacijų atsparumo modulyje savo žiniomis dalinsis žinoma Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkė dr. Urtė Neniškytė, kuri biochemijos mokslų daktaro laipsnį įgijo Kembridžo universitete. Ji savo paskaitose vadovams pristatys naujausius neuromokslo tyrimus, kurie lyderiams padės siekti asmeninio ir komandos efektyvumo.
„Paskaitų metu aptarsime motyvaciją, kaip ją galime padidinti ir išlaikyti, kaip ji veikia kasdienybėje ir komandoje. Drauge su vadovais aiškinsimės, kaip žmonės gali patys sau padėti. Paskaitose nagrinėsime, kaip mūsų smegenys priima sprendimus ir ką galime padaryti, kad jie būtų tokie, kokių tikimės. Vadovai ant savo pečių neša sprendimų priėmimo atsakomybę. Tad žinojimas, kaip vyksta, nuo ko priklauso, kaip priimamas vienas ar kitas sprendimas gali būti svarbus įrankis siekiant savo organizaciją vesti teisingu keliu“, – sako dr. U. Neniškytė.
Jeigu vadovams pavyksta užtikrinti savo ramybę ir šaltą protą tiek geruoju periodu, tiek ir kriziniu metu, miegą naktimis jiems gali trikdyti mintys apie komandą, jos savijautą ir gerovę. Organizacija stipri tiek, kiek stipri jos kultūra. Tiek ramiu, tiek sudėtingu organizacijai laikotarpiu darbuotojas turi jaustis saugus, kitaip jis negali dirbti, mokytis, imtis lyderystės, priimti sprendimų.
Grupės/komandos/padalinio atsparumo temą Organizacijų atsparumo modulio metu pristatys ir nagrinės Eglė Daunienė, organizacijų konsultantė ir vadovų mentorė, sukaupusi ilgametės vadovavimo patirties stambiose verslo organizacijose.
„Modulio metu mes nagrinėsime ir tyrinėsime, kaip kurti palaikančią aplinką darbuotojui. Tai reiškia, kaip sukurti sistemą, kad darbuotojas galėtų į ją atsiremti, kai jam sunku. Kalbėsime apie ryšius tarp žmonių, konfliktus, santykius tarp komandos narių, nagrinėsime, kaip sukurti aplinką, kad jie nebijotų sakyti tiesos – taip, kaip jaučiasi. Kad darbuotojas galėtų gerai jaustis komandoje, jis turi pasitikėti savo lyderiu. Todėl vadovui svarbu ugdyti savo lyderystės kompetencijas, nuolat reflektuoti, duoti ir gauti grįžtamąjį ryšį. Stiprinant organizacijos atsparumą svarbu turėti įrankius, padedančius kurti saugią aplinką savo darbuotojams“, – sako E. Daunienė.
Modulio vadovė dr. Olga Štangej, kuri dešimt metų konsultuoja ir dėsto Lietuvoje bei užsienio šalyse sako, kad atsparios organizacijos, rengdamos strategiją įsivertina ateities scenarijus, numatydamos tiek problemas, tiek ir galimybes remiantis prognozėmis ir juos įsitraukia į veiksmų planą. Anksčiau pastebėtos problemos gali būti anksčiau arba greičiau išspręstos. Todėl būtina lavinti gebėjimą nuolat galvoti į priekį – būtent šią mąstymo ateitimi (angl. Futures Thinking) kompetenciją vadovai stiprins viso modulio metu.
„Situacija, su kuria jau susidūrė ne vienas verslas: šiandien uždaro fizinę parduotuvę – ką daryti? Jeigu mano organizacija atspari, savo strategijoje jau esu numatęs elektroninės prekybos galimybę, nes jau anksčiau buvau apgalvojęs galimus scenarijus ir verslo transformaciją. Mąstymą scenarijais vadovai lavins per prognozių kūrimą. Drauge su iš Kanados į Lietuvą atvykusiu ISM dėstytoju, St. Andrews universitete daktaro laipsnį įgijusiu dr. Jonathan Boyd, aiškinsis, kaip šis požiūris taikomas pasaulinėje praktikoje. Lyderiai nagrinės Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ruošiamus „taršos“ scenarijus, kurie leidžia numatyti galimus atšilimo padarinius įvairioms sritims, priklausomai nuo veiksmų, kurių imsimės arba nesiimsime“, – sako dr. O. Štangej, kuri taip pat prideda, kad viso modulio metu vadovai savo arba pasirinktai organizacijai kurs atsparumo strategiją.
Dažnai organizacijų praktikos, kad ir susijusios su tradiciniu rizikos valdymu, yra paremtos prielaida, kad po sukrėtimų viskas grįš į normalias/įprastas sąlygas. Tuo tarpu į atsparumą nukreiptas valdymas remiasi tuo, kad sąlygos bus pasikeitusios ir bus reikalingi nauji veiklos modeliai ir metodai, strategijos. Tad vadovai modulio metu nagrinės realius atvejus su svečiais, kurie dalinsis savo organizacijos patirtimi pandemijos metu. Studijų dalyviai gilinsis tiek į nukentėjusių, tiek ir pakilimą pasiekusių įmonių atvejus bei aiškinsis, ar įmonėms pandemijos metu pavyko išnaudoti visas galimybes bei atskleisti visą savo potencialą.
O. Štangej taip pat akcentuoja, kad vienas pandemijos atneštų iššūkių – sutrikusios tiekimo grandinės. Dėl šios priežasties kai kurioms įmonėms buvo sunku pateisinti rinkos poreikį. Paskaitų metu šiuo klausimu taip pat bus nagrinėjami realūs atvejai, susipažįstama, kaip konkrečios priemonės – nuo bendradarbiavimo modelių tiek su tiekėjais, tiek ir pačios organizacijos struktūra ar kultūra – gali padėti tokiems atvejams pasiruošti iš anksto.
„Žinoma, krizės metu galima iš dalies persiorientuoti ir prisitaikyti, tačiau siekiant atsparumo reikalinga ruoštis iš anksto ir veikti sistemingai. Taigi, modulio metu taip pat aiškinsimės, kokių veiksmų ir priemonių galima imtis trumpuoju ir kokių ilguoju laikotarpiu įmonei stiprinti. Be viso to, vis didesnę reikšmę įgyja įmonių greitis ir vikrumas. Kritinėmis situacijomis ar laikotarpiais, sprendinių priėmimo procesas dažnai turi trumpėti, o sprendinių svoris įgyja lemiamą strateginę reikšmę. Veiklos procesai taip pat turi trumpėti. Verslui reikia trumpesnių arba lanksčių tiekimo grandinių. Atsiranda poreikis greitai perorganizuoti organizacijos veiklos modelius ir strategijas. Auga strateginio lankstumo poreikis. Visus šiuos įgūdžius galima lavinti ir stiprinti“, – sako dr. O. Štangej.
Organizacijų atsparumo modulis trunka visą semestrą (kovas-birželis) vadovams patogiu laiku – dauguma paskaitų vyksta kas antrą savaitgalį penktadieniais-šeštadieniais).
Priėmimas į Organizacijų atsparumo modulį jau įpusėjo. Daugiau informacijos apie studijas ČIA.