Dabartinėje neapibrėžtoje ekonominėje situacijoje finansų ekspertams svarbu žinoti ne tik kokie procesai vyksta, bet ir suprasti, kodėl jie vyksta, kad galėtų padėti įmonėms eiti priekyje. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Finansų ekonomikos programos direktorius dr. Pijus Krūminas kalba apie tai, kad finansų ekspertų poreikis šiandien yra didelis, tačiau šių specialistų ieškančios įmonės susiduria su problema – įsidarbinti norinčiųjų kvalifikacija dažnai nepakankama.
Koks yra finansų ekspertų vaidmuo šiuolaikinėje gana sudėtingoje ekonominėje situacijoje – aukšta infliacija, recesija?
Šiandienė ekonominė situacija susidarė dėl skirtingų šokų, kuriuos sukėlė pandemija, Rusijos karas Ukrainoje, kiti veiksniai. Nors tai gali atrodyti kaip labai makrolygmens procesai, tačiau paveikia ir įmones, ir kiekvieną žmogų. Natūralu, kad tai sukuria neapibrėžtumą ir sprendimų priėmimas pasidaro sudėtingesnis. Tampa ypač svarbu žinoti ne tik, kas vyksta, bet ir suprasti, kodėl vyksta. Finansų ekspertas tokioje situacijoje gali orientuotis geriau ir ne tik pats priimti geresnius sprendimus, bet ir patarti kitiems, tačiau tam nepakanka bazinių žinių, reikia ir gilesnio bei platesnio sąsajų tarp ekonomikos padėtį sąlygojančių veiksnių išmanymo. Jei nėra gilesnio supratimo apie sąveikas ir neapibrėžtos, kintančios situacijos interpretavimą, dažniausiai į besikeičiančią ekonomikos situaciją tiesiog reaguojama, bet turėtų būti žvelgiama proaktyviai, bandant suprasti, kaip ekonominiai procesai galėtų klostytis toliau ir kokių veiksmų dėl to reikėtų imtis, ką būtų galima padaryti įmonės viduje, o gal ir asmeniškai, jei žmogus individualiai investuoja. Labai svarbu yra tai, kaip finansų ekspertas supranta sąryšius (kodėl kažkas vyksta) ir būdus, kaip galima geriau suprasti, kas vyksta, kaip išeiti už standartinių modelių ribų, kuomet to reikia.
Kokių įgūdžių ir žinių reikia šiuolaikiniams finansų ekspertams, kad jie neštų didžiausią naudą organizacijai?
Žinoma, pirmiausia svarbu turėti įgūdžius, reikalingus atlikti savo pagrindines užduotis ir atitinkančius specializaciją. Tačiau žvelgiant plačiau, svarbu suprasti, kad labai daug dalykų yra tarpusavyje susiję. Jeigu mes labai uždarai žiūrime tik į vieną kryptį, pavyzdžiui, finansus ar kurią socialinių mokslų šaką, tai suprantame tik nedidelę dalį to, kas iš tikrųjų vyksta visuomenėje. Galime labai giliai išmanyti vieną specifinį klausimą, bet tai nebūtinai padės mums neapibrėžtomis situacijomis tinkamai reaguoti net ir to klausimo kontekste. Dėl to, jeigu kalbame apie finansus ir ekonomiką, labai svarbu suprasti šių dviejų sričių sąsajas, pavyzdžiui, problemų tarptautinėse tiekimo grandinėse poveikį finansų rinkoms. Nemažiau svarbu yra įrankiai arba metodai, padedantys suprasti pasaulį. Ypač žvelgiant iš ekonomikos mokslų pusės, išmokstamus metodus galima taikyti labai plačiai, išeinant už disciplinos ribų. ISM Finansų ekonomikos magistrantūros studijų programoje būtent ir sujungiame šias tris sritis, kurios man atrodo labai svarbios – į finansus orientuotus dalykus, į ekonomiką orientuotus dalykus ir į tyrimų metodiką orientuotus dalykus, padedančius suprasti, kas yra priežastiniai ryšiai ir kaip juos įvertinti, patikrinti. Turint žinių ir įgūdžių šiose srityse, galima racionaliau reaguoti ir į kylančias krizines ar neapibrėžtas situacijas.
Jūsų nuomone, su kokiais didžiausiais iššūkiais įmonės susiduria samdydamos finansų ekspertus? Ar šiuo metu Lietuvos rinkoje jų yra pakankamai?
Vienas iš iššūkių, kuriuos nurodo finansų ir draudimo sektoriaus įmonės, yra įsidarbinti norinčiųjų kvalifikacija. Tą akcentavo darbdaviai Užimtumo tarnybos vykdytoje apklausoje. Tad, siekiant įsitvirtinti, mokymasis turi labai svarbų vaidmenį. Sektoriaus įmonės taip pat nusiteikusios skirti lėšų darbuotojų mokymui. Pastaruoju metu buvo matyti sektoriaus darbuotojų skaičiaus augimas, darbdaviai taip pat planuoja plėsti savo veiklą, kurti naujų darbo vietų. Šie veiksniai gali sukurti ir papildomą konkurenciją dėl geriausių darbuotojų, todėl perspektyvų, žvelgianti iš darbuotojo pusės, tikrai yra. Be to, finansai yra globalūs, tad nebūtina apsiriboti vien tik vietine rinka.
Kokią įtaką finansų ekspertai ar finansų vadovai gali daryti įmonės augimui ir sėkmei?
Išties didelę. Siekiant išlaviruoti įmonę, kuomet susiduriame su sudėtingomis rinkos sąlygomis, būtinos ir gilios finansų žinios, tačiau taip pat ir platesnis supratimas apie ekonominę aplinką ir gebėjimas ją vertinti, tai yra įgūdžiai mano jau anksčiau paminėtose trijose srityse. Apie vadovaujančių asmenų, atsakingų už finansų klausimus, svarbą suvaldant įmonių situaciją buvo nemažai rašoma prasidėjus pandemijai. Ir tikrai jų turimos žinios gali padėti įmonei tiek įveikti krizes, tiek prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos.
Ar užtenka finansų ekspertui turėti įgytą sertifikatą CFA arba CPA, kad jis galėtų sėkmingai konkuruoti rinkoje?
Žinoma, kad sertifikatas yra privalumas. Dar svarbesnės yra žinios ir įgūdžiai įgyti ruošiantis egzaminui. Tai labai svarbus signalas potencialiam darbdaviui apie turimus įgūdžius, atveria daugiau durų tarptautinėje darbo rinkoje. Kita vertus, šie sertifikatai ir magistrantūros studijos nėra vienas kito pakaitalai, o greičiau papildiniai. Todėl svarstant, kaip tęsti mokymąsi, svarbu apsvarstyti, kas artimiausia asmeniniams tikslams.
Kaip kito ir dar kis finansų ekspertų poreikis metams bėgant? Ar tam turės įtakos dirbtinis intelektas?
Pinigai viena ar kita forma visada buvo svarbūs ir tokiais išliks, todėl visada išliks poreikis ir finansų ekspertams. Žinoma, pati sritis nuolat keičiasi, tad nors svarbiausių žinių svarba išlieka, tačiau atsiranda ir nauji veiksniai, tokie kaip dirbtinis intelektas. Nors paskutiniai proveržiai dar pakankamai nauji, tačiau dėl galimo poveikio ištisiems darbo rinkos segmentams jau aktyviai aptarinėjami. Čia turbūt reikėtų pabandyti išlaikyti šaltą mąstymą. Viena vertus, dirbtinio intelekto įrankių raida pastaraisiais metais yra išties įspūdinga. Kita vertus, praėjo dar labai nedaug laiko, kad būtų galima aiškiau išskirti tikrąjį poveikį. Tačiau matome, kad atsiranda įrankių, skirtų specifiškai finansų sričiai. Pavyzdžiui, jau kalbama, kad „Bloomberg“ savo terminalą jungia su analitiniu kalbos moduliu, kad galėtų naudoti dirbtinį intelektą. Tačiau tam, kad dirbtiniam intelektui galėtume formuluoti užduotis ar tinkamai panaudoti gaunamus rezultatus, reikės specifinių žinių. Visgi dažnu atveju prognozės yra nedėkingas dalykas ir tolesnę raidą sunku nuspėti. Esame technologiniu požiūriu labai įdomiame laikotarpyje, tačiau dėl to ir numatyti tolesnes tendencijas tampa labai sudėtinga.
Kokias žinias yra nuolat svarbu atnaujinti finansų ekspertui?
Pirmas dalykas, be abejo, yra rinkos sekimas ir mokymasis suprasti tuos rinkos segmentus, kuriuose ekspertas dirba ir kurie jam yra aktualiausi. Tačiau dėl tinklinių sąveikų tarp ekonomikos sektorių negalima apsiriboti vien tik savo segmentu, svarbu domėtis ir bendrais procesais. Įvykiai, vykstantys viename sektoriuje gali paveikti ir kitus. Taip pat svarbios žinios neapsiriboja vien ekonominėmis veiklomis. Pavyzdžiui, taip pat svarbu suprasti viešąją politiką, reglamentavimą. Ne tik dėl to, kad reglamentavimą reikia atitikti, bet ir dėl to, kad ekspertas būtų pasiruošęs, prireikus, prisitaikyti prie galimų pokyčių, numatyti, kokie gali būti priimti nacionaliniai ar europiniai teisės aktai, reguliuojantys finansų rinkas ar specifinius ekonominius sektorius. Čia galima grįžti ir prie to paties dirbtinio intelekto. Europos Komisija tikrai priims sprendimus dėl šios technologijos taikymo ir priežiūros, tad tam reikia ruoštis, o ne tikėtis, kad dirbtinio intelekto sprendimai galės būti taikomi nevaržomai. Turi sekti įvairių sričių tendencijas, kad galėtum vertinti galimus ateities scenarijus ir ne tik reaguoti į tai, kas jau vyksta, bet ir ruoštis tam, kas dar įvyks. Tiek ekspertui, tiek įmonei reagavimas iš anksto į tai, kas aktualu visuomenėje, palengvina prisitaikymą rinkoje, o taip pat gali uždirbti ir reputacijos taškų.
Taip pat be galo svarbu yra išmokti mokytis naujų įgūdžių. Galbūt tai ir skamba lėkštai, tačiau šioje srityje turi būti pasiruošęs nuolat mokytis naujų dalykų, kitaip bus sunku spėti paskui pokyčius.
Kaip greitai sensta žinios apie finansus?
Kaip turbūt kiekvienoje srityje, yra žinių, kurios visada svarbios. Dėsniai, procesai, veikę seniau, tikėtina, kad bus aktualūs ir ateityje, galbūt tik įgaus kitą formą. Tačiau tam, kad suprastum tą naują formą, turi žinoti bazinius dalykus. Manau, kad svarbus ir bendras supratimas, kaip atsirado esamos mokslo srities, ar tai būtų finansai, ar ekonomika, ar dar kokia kita sritis, paradigmos, pati finansų ir ūkio istorija. Tam turi suprasti ir praeitį, ir dabartį, ar šiuo metu dominuojančių požiūrių kritiką. Pavyzdžiui, yra daug pagrįstos kritikos neoklasikinei ekonomikai, tačiau tam, kad galėtum kokybiškai tą kritiką įvertinti, turi suprasti, ir tai, ką kritikuoji.
Kokius klausimus ar problemas finansų žmonės atsineša į jūsų paskaitas?
Dėstau lošimų teoriją ir nemažai studentų, atlikdami kurso projektus, mėgsta gilintis į savo darbines temas tam, kad iš naujos perspektyvos permąstytų klausimus, su kuriais jie susiduria, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto sprendimai, investicijų pritraukimas, netgi Sueco kanalo užblokavimo situacija. Jaučiasi, kad siejant metodo taikymą su darbinėmis temomis patiems studentams išauga interesas pažvelgti giliau. Lošimų teorija apima sąveikų tarp agentų (žmonių, įmonių, valstybių ar kitų) modeliavimą, kai vieno iš dalyvių veiksmai ir rezultatai, kuriuos jis pasiekė, priklauso nuo to, kaip elgiasi kitas. Galbūt šie projektai ir ne visada bus tiesiogiai pritaikomi darbe, tačiau vien gebėjimas naujai pasižiūrėti į aktualius klausimus praplečia jų supratimą, o tai gali padėti rasti ir naujus atsakymus.
Kokios dar žinios ar gebėjimai be finansų padeda finansų ekspertui?
Sugebėjimas dirbti su ekonomikos duomenimis ir suprasti ekonominius procesus, ekonominę politiką, tiek pinigų, tiek fiskalinę. Ekonomikos kaip ūkio istorijos žinios irgi gali būti aktualios. Finansai nėra izoliuoti, jie susiję su daugeliu sričių, nors su ekonomika, žinoma, labiausiai. Be to, man atrodo, kad kuo plačiau domiesi įvairiais supančiais dalykais, tuo geresnis savo srities ekspertas tampi, nes sugebi pažvelgti už siauresnių srities ribų ir ją susieti su aplinka.
Kaip pats semiatės žinių, kaip tobulėjate?
Stengiuosi daug skaityti apie įvairias sritis nuo socialinių ir humanitarinių iki gamtos mokslų, grožinę literatūrą. Manau, domėjimasis skirtingais dalykais leidžia pamatyti daugiau tikrovės aspektų. Be abejo, kiekvieno interesai skiriasi, tad svarbiausia atrasti, kas įdomu skirtingose srityse. Kai pradedi geriau suprasti kitą sritį, gali pamatyti ir tai, ką gali pritaikyti savojoje, rasti paraleles ar galiausiai panaudoti tuos pačius įrankius. Štai biologijoje yra taikomi matematiniai metodai, leidžiantys analizuoti rūšių evoliuciją. Tie patys metodai buvo perkelti tirti mitų ir pasakų kilmei. Tas pats matematinis metodas perkeltas iš vienos srities į kitą ir leidžia gauti naujų žinių. Platus domėjimasis suteikia gebėjimą kitų sričių žinias perkelti į savo lauką, o toks inovatyvumas visuomet vertinamas. Galbūt stalo žaidimai mažiau populiarūs kaip mokymosi priemonė, tačiau pakankamai giliai modeliuojantys istorinius ar dabartinius ekonominius ar politinius procesus taip pat gali būti puiki priemonė suprasti, kaip veikia sprendimų priėmimas skirtingose situacijose, veikiant apribojimams ir neapibrėžtumu. Ne veltui jie naudojami vis plačiau tiek profesinėje, tiek mokomojoje veikloje, kuo taip pat domiuosi.
Dabartinėje neapibrėžtoje ekonominėje situacijoje finansų ekspertams svarbu žinoti ne tik kokie procesai vyksta, bet ir suprasti, kodėl jie vyksta, kad galėtų padėti įmonėms eiti priekyje. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Finansų ekonomikos programos direktorius dr. Pijus Krūminas kalba apie tai, kad finansų ekspertų poreikis šiandien yra didelis, tačiau šių specialistų ieškančios įmonės susiduria su problema – įsidarbinti norinčiųjų kvalifikacija dažnai nepakankama.
Koks yra finansų ekspertų vaidmuo šiuolaikinėje gana sudėtingoje ekonominėje situacijoje – aukšta infliacija, recesija?
Šiandienė ekonominė situacija susidarė dėl skirtingų šokų, kuriuos sukėlė pandemija, Rusijos karas Ukrainoje, kiti veiksniai. Nors tai gali atrodyti kaip labai makrolygmens procesai, tačiau paveikia ir įmones, ir kiekvieną žmogų. Natūralu, kad tai sukuria neapibrėžtumą ir sprendimų priėmimas pasidaro sudėtingesnis. Tampa ypač svarbu žinoti ne tik, kas vyksta, bet ir suprasti, kodėl vyksta. Finansų ekspertas tokioje situacijoje gali orientuotis geriau ir ne tik pats priimti geresnius sprendimus, bet ir patarti kitiems, tačiau tam nepakanka bazinių žinių, reikia ir gilesnio bei platesnio sąsajų tarp ekonomikos padėtį sąlygojančių veiksnių išmanymo. Jei nėra gilesnio supratimo apie sąveikas ir neapibrėžtos, kintančios situacijos interpretavimą, dažniausiai į besikeičiančią ekonomikos situaciją tiesiog reaguojama, bet turėtų būti žvelgiama proaktyviai, bandant suprasti, kaip ekonominiai procesai galėtų klostytis toliau ir kokių veiksmų dėl to reikėtų imtis, ką būtų galima padaryti įmonės viduje, o gal ir asmeniškai, jei žmogus individualiai investuoja. Labai svarbu yra tai, kaip finansų ekspertas supranta sąryšius (kodėl kažkas vyksta) ir būdus, kaip galima geriau suprasti, kas vyksta, kaip išeiti už standartinių modelių ribų, kuomet to reikia.
Kokių įgūdžių ir žinių reikia šiuolaikiniams finansų ekspertams, kad jie neštų didžiausią naudą organizacijai?
Žinoma, pirmiausia svarbu turėti įgūdžius, reikalingus atlikti savo pagrindines užduotis ir atitinkančius specializaciją. Tačiau žvelgiant plačiau, svarbu suprasti, kad labai daug dalykų yra tarpusavyje susiję. Jeigu mes labai uždarai žiūrime tik į vieną kryptį, pavyzdžiui, finansus ar kurią socialinių mokslų šaką, tai suprantame tik nedidelę dalį to, kas iš tikrųjų vyksta visuomenėje. Galime labai giliai išmanyti vieną specifinį klausimą, bet tai nebūtinai padės mums neapibrėžtomis situacijomis tinkamai reaguoti net ir to klausimo kontekste. Dėl to, jeigu kalbame apie finansus ir ekonomiką, labai svarbu suprasti šių dviejų sričių sąsajas, pavyzdžiui, problemų tarptautinėse tiekimo grandinėse poveikį finansų rinkoms. Nemažiau svarbu yra įrankiai arba metodai, padedantys suprasti pasaulį. Ypač žvelgiant iš ekonomikos mokslų pusės, išmokstamus metodus galima taikyti labai plačiai, išeinant už disciplinos ribų. ISM Finansų ekonomikos magistrantūros studijų programoje būtent ir sujungiame šias tris sritis, kurios man atrodo labai svarbios – į finansus orientuotus dalykus, į ekonomiką orientuotus dalykus ir į tyrimų metodiką orientuotus dalykus, padedančius suprasti, kas yra priežastiniai ryšiai ir kaip juos įvertinti, patikrinti. Turint žinių ir įgūdžių šiose srityse, galima racionaliau reaguoti ir į kylančias krizines ar neapibrėžtas situacijas.
Jūsų nuomone, su kokiais didžiausiais iššūkiais įmonės susiduria samdydamos finansų ekspertus? Ar šiuo metu Lietuvos rinkoje jų yra pakankamai?
Vienas iš iššūkių, kuriuos nurodo finansų ir draudimo sektoriaus įmonės, yra įsidarbinti norinčiųjų kvalifikacija. Tą akcentavo darbdaviai Užimtumo tarnybos vykdytoje apklausoje. Tad, siekiant įsitvirtinti, mokymasis turi labai svarbų vaidmenį. Sektoriaus įmonės taip pat nusiteikusios skirti lėšų darbuotojų mokymui. Pastaruoju metu buvo matyti sektoriaus darbuotojų skaičiaus augimas, darbdaviai taip pat planuoja plėsti savo veiklą, kurti naujų darbo vietų. Šie veiksniai gali sukurti ir papildomą konkurenciją dėl geriausių darbuotojų, todėl perspektyvų, žvelgianti iš darbuotojo pusės, tikrai yra. Be to, finansai yra globalūs, tad nebūtina apsiriboti vien tik vietine rinka.
Kokią įtaką finansų ekspertai ar finansų vadovai gali daryti įmonės augimui ir sėkmei?
Išties didelę. Siekiant išlaviruoti įmonę, kuomet susiduriame su sudėtingomis rinkos sąlygomis, būtinos ir gilios finansų žinios, tačiau taip pat ir platesnis supratimas apie ekonominę aplinką ir gebėjimas ją vertinti, tai yra įgūdžiai mano jau anksčiau paminėtose trijose srityse. Apie vadovaujančių asmenų, atsakingų už finansų klausimus, svarbą suvaldant įmonių situaciją buvo nemažai rašoma prasidėjus pandemijai. Ir tikrai jų turimos žinios gali padėti įmonei tiek įveikti krizes, tiek prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos.
Ar užtenka finansų ekspertui turėti įgytą sertifikatą CFA arba CPA, kad jis galėtų sėkmingai konkuruoti rinkoje?
Žinoma, kad sertifikatas yra privalumas. Dar svarbesnės yra žinios ir įgūdžiai įgyti ruošiantis egzaminui. Tai labai svarbus signalas potencialiam darbdaviui apie turimus įgūdžius, atveria daugiau durų tarptautinėje darbo rinkoje. Kita vertus, šie sertifikatai ir magistrantūros studijos nėra vienas kito pakaitalai, o greičiau papildiniai. Todėl svarstant, kaip tęsti mokymąsi, svarbu apsvarstyti, kas artimiausia asmeniniams tikslams.
Kaip kito ir dar kis finansų ekspertų poreikis metams bėgant? Ar tam turės įtakos dirbtinis intelektas?
Pinigai viena ar kita forma visada buvo svarbūs ir tokiais išliks, todėl visada išliks poreikis ir finansų ekspertams. Žinoma, pati sritis nuolat keičiasi, tad nors svarbiausių žinių svarba išlieka, tačiau atsiranda ir nauji veiksniai, tokie kaip dirbtinis intelektas. Nors paskutiniai proveržiai dar pakankamai nauji, tačiau dėl galimo poveikio ištisiems darbo rinkos segmentams jau aktyviai aptarinėjami. Čia turbūt reikėtų pabandyti išlaikyti šaltą mąstymą. Viena vertus, dirbtinio intelekto įrankių raida pastaraisiais metais yra išties įspūdinga. Kita vertus, praėjo dar labai nedaug laiko, kad būtų galima aiškiau išskirti tikrąjį poveikį. Tačiau matome, kad atsiranda įrankių, skirtų specifiškai finansų sričiai. Pavyzdžiui, jau kalbama, kad „Bloomberg“ savo terminalą jungia su analitiniu kalbos moduliu, kad galėtų naudoti dirbtinį intelektą. Tačiau tam, kad dirbtiniam intelektui galėtume formuluoti užduotis ar tinkamai panaudoti gaunamus rezultatus, reikės specifinių žinių. Visgi dažnu atveju prognozės yra nedėkingas dalykas ir tolesnę raidą sunku nuspėti. Esame technologiniu požiūriu labai įdomiame laikotarpyje, tačiau dėl to ir numatyti tolesnes tendencijas tampa labai sudėtinga.
Kokias žinias yra nuolat svarbu atnaujinti finansų ekspertui?
Pirmas dalykas, be abejo, yra rinkos sekimas ir mokymasis suprasti tuos rinkos segmentus, kuriuose ekspertas dirba ir kurie jam yra aktualiausi. Tačiau dėl tinklinių sąveikų tarp ekonomikos sektorių negalima apsiriboti vien tik savo segmentu, svarbu domėtis ir bendrais procesais. Įvykiai, vykstantys viename sektoriuje gali paveikti ir kitus. Taip pat svarbios žinios neapsiriboja vien ekonominėmis veiklomis. Pavyzdžiui, taip pat svarbu suprasti viešąją politiką, reglamentavimą. Ne tik dėl to, kad reglamentavimą reikia atitikti, bet ir dėl to, kad ekspertas būtų pasiruošęs, prireikus, prisitaikyti prie galimų pokyčių, numatyti, kokie gali būti priimti nacionaliniai ar europiniai teisės aktai, reguliuojantys finansų rinkas ar specifinius ekonominius sektorius. Čia galima grįžti ir prie to paties dirbtinio intelekto. Europos Komisija tikrai priims sprendimus dėl šios technologijos taikymo ir priežiūros, tad tam reikia ruoštis, o ne tikėtis, kad dirbtinio intelekto sprendimai galės būti taikomi nevaržomai. Turi sekti įvairių sričių tendencijas, kad galėtum vertinti galimus ateities scenarijus ir ne tik reaguoti į tai, kas jau vyksta, bet ir ruoštis tam, kas dar įvyks. Tiek ekspertui, tiek įmonei reagavimas iš anksto į tai, kas aktualu visuomenėje, palengvina prisitaikymą rinkoje, o taip pat gali uždirbti ir reputacijos taškų.
Taip pat be galo svarbu yra išmokti mokytis naujų įgūdžių. Galbūt tai ir skamba lėkštai, tačiau šioje srityje turi būti pasiruošęs nuolat mokytis naujų dalykų, kitaip bus sunku spėti paskui pokyčius.
Kaip greitai sensta žinios apie finansus?
Kaip turbūt kiekvienoje srityje, yra žinių, kurios visada svarbios. Dėsniai, procesai, veikę seniau, tikėtina, kad bus aktualūs ir ateityje, galbūt tik įgaus kitą formą. Tačiau tam, kad suprastum tą naują formą, turi žinoti bazinius dalykus. Manau, kad svarbus ir bendras supratimas, kaip atsirado esamos mokslo srities, ar tai būtų finansai, ar ekonomika, ar dar kokia kita sritis, paradigmos, pati finansų ir ūkio istorija. Tam turi suprasti ir praeitį, ir dabartį, ar šiuo metu dominuojančių požiūrių kritiką. Pavyzdžiui, yra daug pagrįstos kritikos neoklasikinei ekonomikai, tačiau tam, kad galėtum kokybiškai tą kritiką įvertinti, turi suprasti, ir tai, ką kritikuoji.
Kokius klausimus ar problemas finansų žmonės atsineša į jūsų paskaitas?
Dėstau lošimų teoriją ir nemažai studentų, atlikdami kurso projektus, mėgsta gilintis į savo darbines temas tam, kad iš naujos perspektyvos permąstytų klausimus, su kuriais jie susiduria, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto sprendimai, investicijų pritraukimas, netgi Sueco kanalo užblokavimo situacija. Jaučiasi, kad siejant metodo taikymą su darbinėmis temomis patiems studentams išauga interesas pažvelgti giliau. Lošimų teorija apima sąveikų tarp agentų (žmonių, įmonių, valstybių ar kitų) modeliavimą, kai vieno iš dalyvių veiksmai ir rezultatai, kuriuos jis pasiekė, priklauso nuo to, kaip elgiasi kitas. Galbūt šie projektai ir ne visada bus tiesiogiai pritaikomi darbe, tačiau vien gebėjimas naujai pasižiūrėti į aktualius klausimus praplečia jų supratimą, o tai gali padėti rasti ir naujus atsakymus.
Kokios dar žinios ar gebėjimai be finansų padeda finansų ekspertui?
Sugebėjimas dirbti su ekonomikos duomenimis ir suprasti ekonominius procesus, ekonominę politiką, tiek pinigų, tiek fiskalinę. Ekonomikos kaip ūkio istorijos žinios irgi gali būti aktualios. Finansai nėra izoliuoti, jie susiję su daugeliu sričių, nors su ekonomika, žinoma, labiausiai. Be to, man atrodo, kad kuo plačiau domiesi įvairiais supančiais dalykais, tuo geresnis savo srities ekspertas tampi, nes sugebi pažvelgti už siauresnių srities ribų ir ją susieti su aplinka.
Kaip pats semiatės žinių, kaip tobulėjate?
Stengiuosi daug skaityti apie įvairias sritis nuo socialinių ir humanitarinių iki gamtos mokslų, grožinę literatūrą. Manau, domėjimasis skirtingais dalykais leidžia pamatyti daugiau tikrovės aspektų. Be abejo, kiekvieno interesai skiriasi, tad svarbiausia atrasti, kas įdomu skirtingose srityse. Kai pradedi geriau suprasti kitą sritį, gali pamatyti ir tai, ką gali pritaikyti savojoje, rasti paraleles ar galiausiai panaudoti tuos pačius įrankius. Štai biologijoje yra taikomi matematiniai metodai, leidžiantys analizuoti rūšių evoliuciją. Tie patys metodai buvo perkelti tirti mitų ir pasakų kilmei. Tas pats matematinis metodas perkeltas iš vienos srities į kitą ir leidžia gauti naujų žinių. Platus domėjimasis suteikia gebėjimą kitų sričių žinias perkelti į savo lauką, o toks inovatyvumas visuomet vertinamas. Galbūt stalo žaidimai mažiau populiarūs kaip mokymosi priemonė, tačiau pakankamai giliai modeliuojantys istorinius ar dabartinius ekonominius ar politinius procesus taip pat gali būti puiki priemonė suprasti, kaip veikia sprendimų priėmimas skirtingose situacijose, veikiant apribojimams ir neapibrėžtumu. Ne veltui jie naudojami vis plačiau tiek profesinėje, tiek mokomojoje veikloje, kuo taip pat domiuosi.
Gedimino pr. 7, Vilnius, LT-01103, Lietuva
+370 687 08080
ism@archive.ism.lt
Gedimino pr. 7, Vilnius, LT-01103, Lietuva
+370 687 08080
ism@archive.ism.lt