Covid-19 pandemija išryškino silpnąsias įmonių puses ir krizei nepasirengusių kompanijų problemas. Dažna įmonė krizės metu turėjo spręsti uždavinius, kaip išlikti, kaip išsaugoti darbo vietas, klientus, daryti prognozes… Kuo sudėtingesnė situacija, tuo didesnė klaidos kaina. Neteisingai pasirinkta strategija ar veiksmų planas krizės akivaizdoje gali lemti ir įmonės bankrotą. Svarbu, kad vadovai turėtų žinias, kaip sprendimus priimti remiantis ne intuicija, o šaltu protu ir skaičiavimais. Visgi, nemažai lyderių sprendimus vis dar priima nesigilindami į skaičius arba tai darydami paviršutiniškai, o tokie sprendimai organizaciją gali nuvesti klaidingu keliu.
Ateityje sprendimus priimančiam vadovui reikės suderinti tiek finansinę, tiek ir nefinansinę informaciją. Visgi, finansinė informacija organizacijai suteikia stuburą, karkasą, suteikia konkrečius įrankius, padedančius įgyvendinti kompanijos tikslus. Finansinė informacija tuo pačiu leidžia laiku pamatyti potencialias problemas, įžvelgti galimus ateities scenarijus ir laiku imtis veiksmų, kurie padėtų organizacijos vystymąsi pakreipti siekiama linkme.
Tačiau kartais atsitinka ir taip, kad prie bendro stalo klausimų spręsti susėdę vadovai turi tuos pačius įmonės finansinius duomenis, tačiau situaciją vertina skirtingai. Esmė ta, kad kiekvienas finansinėje atskaitomybėje matomas skaičius remiasi prielaidomis. Jei mes matome, kad produktą X pagaminti kainavo Y eurų, tai turime žinoti, kokie kaštai buvo įtraukti, skaičiuojant Y sumą, kaip buvo paskirstyti pridėtiniai kaštai (jie gali būti paskirstyti net keliais metodais, o nuo to gali kardinaliai kisti galutinis rezultatas)? Tinkamą sprendimą, gaminti produktą ar jo atsisakyti, kaip didinti pelningumą, kaip užtikrinti veiklos tęstinumą, vadovui pavyks sėkmingai priimti tik tuomet, kuomet jis supras, ką mato savo „Excel” lentelėje. Mat už kiekvieno finansinio skaičiaus slepiasi eilė prielaidų, kuriomis remiantis jis yra suskaičiuotas.
Vienintelis tikras duomuo (bet net ir čia būna išimčių) – kasoje arba banko sąskaitoje esantys pinigai. Visi kiti finansiniai rezultatai gali reprezentuoti kitokią, nei matoma, realybę.
Teisingam sprendimo priėmimui, žinojimui, kokius skaičius surinkti ir kaip juos interpretuoti reikia žinių. Tačiau neretas vadovas susiduria su situacija, kuomet jis paprasčiausiai nėra tikras dėl klausimų, kuriuos turi užduoti savo apskaitos, finansų komandai, nežino, kokių duomenų ir skaičių jis turėtų prašyti, kokiais metodais remiantis turėtų priimti sprendimą.
Sprendimą priimantis vadovas turi būti tikras, kad įvertino visus jo galutiniam atsakymui įtakos turinčius niuansus. Pavyzdžiui, sprendžiant užduotį dėl investavimo į naują gamybinį padalinį, vadovui reikia žiūrėti ne tik uždirbamo pelno eilutę, bet ir įmonės skolos rodiklį, palūkanų mokėjimo koeficientą, kurie lemia, ar įmonė gaus finansavimą. Jis taip pat turi įvertinti ir pinigų srautų ataskaitą, kuri rodo, ar gaunamų grynųjų pinigų užteks plėtros planams finansuoti.
Dažnai įmonių vadovai, žiūrėdami į pelno eilutę, sprendžia, kokios galimos investicijų apimtys, tačiau neįvertina, ar šioms investicijoms turės pakankamai grynųjų pinigų, t.y. koks įmonės generuojamas pinigų srautas. Dar didesnė problematika kyla kalbant apie padalinių, produktų pelningumo vertinimus, kurie priklauso nuo priskiriamų ir paskirstomų kaštų. Dažnai pasirinktas kaštų apskaitos metodas ir jų paskirstymo principai gali lemti priešingus rezultatus – pelningi produktai gali pasirodyti esantys nepelningi ir atvirkščiai.
Neretai surinkti skaičiai ir jų vertinimas šaltu protu gali pakeisti vadovo priimamus sprendimus. Valdymo apskaita apima visą – tiek finansinę, tiek valdymo informaciją, kuri vadovams reikalinga organizacijos tikslų įgyvendinimui. Akcininkai vadovams kelia užduotį didinti įmonės vertę, todėl organizacijos lyderiui reikia suprasti, ar jo priimami sprendimai didins įmonės vertę ilgalaikėje perspektyvoje. Pavyzdžiui, įmonės vadovas stengiasi maksimizuoti pelną (ypač, jei jo motyvacinė sistema susieta su įmonės pelningumo rodikliais), tačiau rezultato siekia neinvestuodamas į įrengimų, technologijų atnaujinimą, naujų projektų vystymą. Toks sprendimas ilgalaikėje perspektyvoje lems, kad įmonė taps mažiau konkurencinga ir jos vertė sumažės. Tokie vadovo veiksmai vertinant iš įmonės vertės didinimo perspektyvos, akcininkams nėra naudingi.
Surinkti ir įvertinti duomenys gali atskleisti, kad pelningais laikomi produktai iš tiesų yra nepelningi. Gali paaiškėti, kad produktas, kurio įmonė atsisakė, iš tiesų dengė dalį pastovių kaštų. Klaidos vadovų sprendimuose, net ir remiantis finansiniais duomenimis, atsiranda dėl žinių neturėjimo, kaip interpretuoti gautus duomenis, kaip juos skaityti ir įvertinti prielaidas, kuriomis remiantis buvo gauti finansiniai duomenys. O tuomet paaiškėja, kad ir priimti sprendimai yra neteisingi.
Tam, kad organizacija taptų valdoma remiantis valdymo apskaitos duomenimis, vadovai turi atlikti keletą svarbių žingsnių. Pirma, sukurti duomenų identifikavimo, matavimo, analizės ir komunikavimo sistemą nuo pat žemiausių įmonės grandžių. Antra, lyderiai turi nustatyti esminius rodiklius, kurie rodytų, ar įmonė laikosi savo strategijos. Trečia, matuoti ne tik praeities rezultatus tačiau turėti ir pralenkiančius rodiklius (angl. Leading indikators), rodančius įmonės skiriamas pastangas vieno ar kito rezultato siekimui. Ketvirta, turėti kasdienio raportavimo ir kontrolės sistemas šių duomenų sekimui, o taip pat ir motyvacinę sistemą, kuri suderintų visų lygių vadovų skatinimą tų pačių tikslų siekimui. Be abejo, įmonėje įdiegtos informacinės valdymo apskaitos (angl. managerial accounting arba reporting) sistemos šį vadovų darbą palengvina.
Finansiniai duomenys padeda įmonės vadovui suvokti realią, o ne nujaučiamą, organizacijos padėtį. Mokėjimas skaityti ataskaitas, teisingai interpretuoti gautus skaičius ir suvokti, kokiomis prielaidomis remiantis jie buvo gauti, vadovą padaro kompetentingą sprendimų priėmimo procese, suteikia žinojimo jausmą bei leidžia geriau laviruoti įvairių situacijų metu. Visgi, vis dar yra nemažai vadovų, kurie šių ataskaitų (balanso, pelno nuostolio, pinigų srautų) nesupranta ir nemoka skaityti. O jei nemoka skaityti ataskaitų – nežino realios situacijos, negali priimti teisingų sprendimų. Situacija ypač pablogėja tuomet, kai rami rinka sukrečiama tokių krizių, kaip COVID-19 pandemija. Tada įmonė tampa itin pažeidžiama ir jos išgelbėti vien tik remiantis intuicija gali nepavykti.
Covid-19 pandemija išryškino silpnąsias įmonių puses ir krizei nepasirengusių kompanijų problemas. Dažna įmonė krizės metu turėjo spręsti uždavinius, kaip išlikti, kaip išsaugoti darbo vietas, klientus, daryti prognozes… Kuo sudėtingesnė situacija, tuo didesnė klaidos kaina. Neteisingai pasirinkta strategija ar veiksmų planas krizės akivaizdoje gali lemti ir įmonės bankrotą. Svarbu, kad vadovai turėtų žinias, kaip sprendimus priimti remiantis ne intuicija, o šaltu protu ir skaičiavimais. Visgi, nemažai lyderių sprendimus vis dar priima nesigilindami į skaičius arba tai darydami paviršutiniškai, o tokie sprendimai organizaciją gali nuvesti klaidingu keliu.
Ateityje sprendimus priimančiam vadovui reikės suderinti tiek finansinę, tiek ir nefinansinę informaciją. Visgi, finansinė informacija organizacijai suteikia stuburą, karkasą, suteikia konkrečius įrankius, padedančius įgyvendinti kompanijos tikslus. Finansinė informacija tuo pačiu leidžia laiku pamatyti potencialias problemas, įžvelgti galimus ateities scenarijus ir laiku imtis veiksmų, kurie padėtų organizacijos vystymąsi pakreipti siekiama linkme.
Tačiau kartais atsitinka ir taip, kad prie bendro stalo klausimų spręsti susėdę vadovai turi tuos pačius įmonės finansinius duomenis, tačiau situaciją vertina skirtingai. Esmė ta, kad kiekvienas finansinėje atskaitomybėje matomas skaičius remiasi prielaidomis. Jei mes matome, kad produktą X pagaminti kainavo Y eurų, tai turime žinoti, kokie kaštai buvo įtraukti, skaičiuojant Y sumą, kaip buvo paskirstyti pridėtiniai kaštai (jie gali būti paskirstyti net keliais metodais, o nuo to gali kardinaliai kisti galutinis rezultatas)? Tinkamą sprendimą, gaminti produktą ar jo atsisakyti, kaip didinti pelningumą, kaip užtikrinti veiklos tęstinumą, vadovui pavyks sėkmingai priimti tik tuomet, kuomet jis supras, ką mato savo „Excel” lentelėje. Mat už kiekvieno finansinio skaičiaus slepiasi eilė prielaidų, kuriomis remiantis jis yra suskaičiuotas.
Vienintelis tikras duomuo (bet net ir čia būna išimčių) – kasoje arba banko sąskaitoje esantys pinigai. Visi kiti finansiniai rezultatai gali reprezentuoti kitokią, nei matoma, realybę.
Teisingam sprendimo priėmimui, žinojimui, kokius skaičius surinkti ir kaip juos interpretuoti reikia žinių. Tačiau neretas vadovas susiduria su situacija, kuomet jis paprasčiausiai nėra tikras dėl klausimų, kuriuos turi užduoti savo apskaitos, finansų komandai, nežino, kokių duomenų ir skaičių jis turėtų prašyti, kokiais metodais remiantis turėtų priimti sprendimą.
Sprendimą priimantis vadovas turi būti tikras, kad įvertino visus jo galutiniam atsakymui įtakos turinčius niuansus. Pavyzdžiui, sprendžiant užduotį dėl investavimo į naują gamybinį padalinį, vadovui reikia žiūrėti ne tik uždirbamo pelno eilutę, bet ir įmonės skolos rodiklį, palūkanų mokėjimo koeficientą, kurie lemia, ar įmonė gaus finansavimą. Jis taip pat turi įvertinti ir pinigų srautų ataskaitą, kuri rodo, ar gaunamų grynųjų pinigų užteks plėtros planams finansuoti.
Dažnai įmonių vadovai, žiūrėdami į pelno eilutę, sprendžia, kokios galimos investicijų apimtys, tačiau neįvertina, ar šioms investicijoms turės pakankamai grynųjų pinigų, t.y. koks įmonės generuojamas pinigų srautas. Dar didesnė problematika kyla kalbant apie padalinių, produktų pelningumo vertinimus, kurie priklauso nuo priskiriamų ir paskirstomų kaštų. Dažnai pasirinktas kaštų apskaitos metodas ir jų paskirstymo principai gali lemti priešingus rezultatus – pelningi produktai gali pasirodyti esantys nepelningi ir atvirkščiai.
Neretai surinkti skaičiai ir jų vertinimas šaltu protu gali pakeisti vadovo priimamus sprendimus. Valdymo apskaita apima visą – tiek finansinę, tiek valdymo informaciją, kuri vadovams reikalinga organizacijos tikslų įgyvendinimui. Akcininkai vadovams kelia užduotį didinti įmonės vertę, todėl organizacijos lyderiui reikia suprasti, ar jo priimami sprendimai didins įmonės vertę ilgalaikėje perspektyvoje. Pavyzdžiui, įmonės vadovas stengiasi maksimizuoti pelną (ypač, jei jo motyvacinė sistema susieta su įmonės pelningumo rodikliais), tačiau rezultato siekia neinvestuodamas į įrengimų, technologijų atnaujinimą, naujų projektų vystymą. Toks sprendimas ilgalaikėje perspektyvoje lems, kad įmonė taps mažiau konkurencinga ir jos vertė sumažės. Tokie vadovo veiksmai vertinant iš įmonės vertės didinimo perspektyvos, akcininkams nėra naudingi.
Surinkti ir įvertinti duomenys gali atskleisti, kad pelningais laikomi produktai iš tiesų yra nepelningi. Gali paaiškėti, kad produktas, kurio įmonė atsisakė, iš tiesų dengė dalį pastovių kaštų. Klaidos vadovų sprendimuose, net ir remiantis finansiniais duomenimis, atsiranda dėl žinių neturėjimo, kaip interpretuoti gautus duomenis, kaip juos skaityti ir įvertinti prielaidas, kuriomis remiantis buvo gauti finansiniai duomenys. O tuomet paaiškėja, kad ir priimti sprendimai yra neteisingi.
Tam, kad organizacija taptų valdoma remiantis valdymo apskaitos duomenimis, vadovai turi atlikti keletą svarbių žingsnių. Pirma, sukurti duomenų identifikavimo, matavimo, analizės ir komunikavimo sistemą nuo pat žemiausių įmonės grandžių. Antra, lyderiai turi nustatyti esminius rodiklius, kurie rodytų, ar įmonė laikosi savo strategijos. Trečia, matuoti ne tik praeities rezultatus tačiau turėti ir pralenkiančius rodiklius (angl. Leading indikators), rodančius įmonės skiriamas pastangas vieno ar kito rezultato siekimui. Ketvirta, turėti kasdienio raportavimo ir kontrolės sistemas šių duomenų sekimui, o taip pat ir motyvacinę sistemą, kuri suderintų visų lygių vadovų skatinimą tų pačių tikslų siekimui. Be abejo, įmonėje įdiegtos informacinės valdymo apskaitos (angl. managerial accounting arba reporting) sistemos šį vadovų darbą palengvina.
Finansiniai duomenys padeda įmonės vadovui suvokti realią, o ne nujaučiamą, organizacijos padėtį. Mokėjimas skaityti ataskaitas, teisingai interpretuoti gautus skaičius ir suvokti, kokiomis prielaidomis remiantis jie buvo gauti, vadovą padaro kompetentingą sprendimų priėmimo procese, suteikia žinojimo jausmą bei leidžia geriau laviruoti įvairių situacijų metu. Visgi, vis dar yra nemažai vadovų, kurie šių ataskaitų (balanso, pelno nuostolio, pinigų srautų) nesupranta ir nemoka skaityti. O jei nemoka skaityti ataskaitų – nežino realios situacijos, negali priimti teisingų sprendimų. Situacija ypač pablogėja tuomet, kai rami rinka sukrečiama tokių krizių, kaip COVID-19 pandemija. Tada įmonė tampa itin pažeidžiama ir jos išgelbėti vien tik remiantis intuicija gali nepavykti.
Gedimino pr. 7, Vilnius, LT-01103, Lietuva
+370 687 08080
ism@archive.ism.lt
Gedimino pr. 7, Vilnius, LT-01103, Lietuva
+370 687 08080
ism@archive.ism.lt
