Vadovams kalbėti apie organizacijos sveikatą ir jos rodiklius atrodo įprastas ir savaime suprantamas dalykas. Tačiau apie poreikį rūpintis savimi ir savo lyderyste sau ir kitiems garsiai pripažįsta vis dar retas vadovas. Kaip sako dr. A. Miniotaitė, ISM Vadovų magistrantūros „Lyderystės“ modulio vadovė, mes dar nemokame savimi pasirūpinti, o neretai ir bijome akistatos su savimi.
„Daug kam priimta iš vadovo girdėti apie finansus, strategiją, rinkodarą, tačiau siekdami rezultato vadovai neretai pamiršta save. Rinka po pandemijos privertė daug dirbti dėl žmonių - buvo didelis jų trūkumas, sparti kaita. Įmonių vadovai atsisuko į darbuotojus ir klausė: ką galime dėl jų padaryti, kad juos išlaikytume, kad darbuotojams būtų geriau? Žvilgsnio į save, kaip aš galiu būti stipresnis, auginti save kaip lyderį, kur turiu tobulėti, kokios mano silpnybės ir trūkumai - dar yra mažai. Vadovai yra pavargę, dėl to jiems yra sunku vesti savo žmones į priekį. Tačiau atsigręžus į save ir savo lyderystę – ši kelionė gali tapti žymiai efektyvesnė, nes būsiu geresnis lyderis ir geriau mokėsiu dirbti su žmonėmis“, - sako dr. A. Miniotaitė.
Lyderis yra viena iš keturių lyderystės proceso dedamųjų dalių, kurios yra pats lyderis, jo sekėjai, lyderio daroma įtaka ir galiausiai - bendras tikslas arba vizija. Viskas prasideda nuo lyderio. Jeigu vedlio santykis su savimi yra sveikas, tai ir jo santykis su sekėjais bus tamprus, harmoningas. Jei lyderis savimi nepatenkintas, negailestingas, piktas, tai atsiliepia santykiuose su komanda – pastaroji yra įsitempusi, gali prasidėti darbuotojų kaita.
„Akistata su savimi reiškia, kad esu sau atviras, suprantu, kas su manimi vyksta ir, itin svarbu pabrėžti, turiu sau laiko. Kitaip tariant, kasdien pastebiu savo elgesį, emocijas, energiją ir nuovargį. Tai yra gebėjimas kreipti dėmesį į aplinkos siunčiamus signalus, reflektuoti ir spręsti reikalingus klausimus. Laikas sau gali būti studijos, darbas su mentoriumi ar tiesiog veikla, kurios metu aš galiu apmąstyti įvairius verslo ar asmeninius klausimus“, - sako dr. A. Miniotaitė.
Ne visi vadovai pasiryžta žvelgti į save ir savo lyderystę, nes atvirumas sau gali reikšti susidūrimą su tikrove, kuri ne visuomet yra tokia graži, kokią dažnas bando sau vaizduoti.
„Jeigu lyderis savęs nepažįsta, jis negali būti autentiškas. Tuomet jo emocijos ima viršų, jis jų nesuvokia, nevaldo. Emocijos kontroliuoja jį. O su tokiu žmogumi dirbti sunku, todėl eiti paskui tokį lyderį niekas nenori. Taip pat tikėtina, kad į save nesigilinantis vadovas yra neišsprendęs daug sau svarbių klausimų. Jeigu jis nežino, kur eina pats, kaip jis gali vesti žmones? Tad viskas prasideda nuo klausimų sau pačiam“, - sako dr. A. Miniotaitė, ISM Executive School „Lyderystės“ modulio vadovė.
Ekspertė akcentuoja, kad lyderiai, nenorintys matyti savo silpnybių, tampa labiau pažeidžiami, pradeda gynybiškai reaguoti į grįžtamąjį ryšį.
„Kuomet lyderis pradeda gilintis į save, jis tampa žymiai stipresnis žmogus, nes ramiau vertina informaciją, priima tikslesnius sprendimus, geba auginti savo darbuotojus. Lyderis irgi turi mokėti sekti, būti nuolankus. Tuomet ir kitą galės mokyti išminties ir reikiamo nuolankumo. Vidiniai konfliktai, gynyba, nuoskaudos, lyginimasis su kitais suvalgo begalę energijos. Kai save pažįstu ir priimu, esu taikoje su savimi, tą energiją aš galiu nukreipti konstruktyviems dalykams: strategijai, tikslų siekimui, santykiams su žmonėmis “, - sako dr. A. Miniotaitė.
„Vadovus, kurie siekia aplink save telkti žmones, kurie nori atsakyti į klausimus: kodėl renkuosi lyderystės kelią, ką galiu pasiūlyti savo sekėjams, kodėl žmonės turi mane sekti, kaip suformuoti lyderio-sekėjo santykį, kaip kurti viziją ir prasmę darbuotojams kviečiu į pavasario semestro ISM Vadovų magistrantūros modulį „Lyderystė”, - sako dr. Alisa Miniotaitė.
Šiame modulyje studijavęs Vytenis Morkūnas, „Foxelli Group“ operacijų vadovas, fintech konsultantas ir valdybų narys dalijasi savo patirtimi ir sako, kad „Lyderystės“ modulį rinkosi jausdamasis puikiu lyderiu, tačiau studijose suprato, kad ne viena jo taikoma praktika gali būti tobulintina.
„Mano supratimas, kas yra lyderystė žlugo jau pirmos paskaitos pirmoje dalyje. Manau, kad buvo puikus sprendimas studijas pradėti būtent nuo „Lyderystės“ modulio“, - sako V. Morkūnas.
Jis taip pat atvirauja, jog šios studijos jam asmeniškai buvo transformacinė kelionė viduje - nuo lyderystės, kaip vadovavimo įrankio iki lyderystes, kaip gyvenimo būdo. Po modulio jis pradėjo nuolatos taikyti savirefleksijos metodą, save stebėti, galvoti, kaip tobulėti.
„Studijos mane labai pakeitė. Buvo daug darbo su savo vidumi, daug mąstymo apie tai, ko siekiu, kokie mano, žmonių, kuriems vadovauju, ir įmonės tikslai. Šis modulis gana sunkus ta prasme, kad reikia labai daug dirbti su savo vidumi ir ieškoti atsakymų į nepatogius klausimus pačiam sau. Suprasti, kodėl elgiuosi vienaip ar kitaip. Suprasti, kokį poveikį tai daro kitiems ir ar to reikia dabar (ir jiems). Bet jei norisi tobulėti ir būti geresniu lyderiu, kol kas geresnio kelio nei susitvarkyti savo vidumi nežinau“, - sako „Lyderystės“ modulio alumnas.
Modulio „Lyderystė” vadovė dr. A. Miniotaitė sako, kad lyderystė yra apie vadovo ir sekėjų santykį, todėl modulio metu susirinkusieji tyrinėja vadovus (jo bruožus, poreikius, prioritetus, lyderio elgesį), sekėjus (kokie kausimai jiems kyla, kokia energija jie pasižymi, kokie jų motyvai, poreikiai) ir lyderio bei sekėjo ryšį - kaip jie dera tarpsusavyje. Paskaitų metu taip pat paliečiamas įtakos klausimas - o kaipgi lyderis veikia kitus, ką turi daryti, kad žmonės norėtų su juo drauge siekti tikslų.
Studijų metu vadovai mokosi pažinti save, tyrinėja šiuolaikines lyderystės mokyklas, tamsiąją, charizmatiškąją lyderystę, kalbasi apie žmonių motyvavimą, kitų lyderių auginimą, žmonių telkimą bendram tikslui, aiškinasi lyderystės dedamąsias: viziją, sekėjų įkvėpimą, prasmės kūrimą ir kaip kurti viziją bei prasmę sekėjams.
Studijų metu vadovai taip pat turi galimybę mokytis iš geriausių savo srities profesionalų ir ekspertų. Pavyzdžiui, iš Kirilo Glušajevo, aktoriaus, režisieriaus ir meno vadovo, studentai mokosi improvizuoti, sakyti viešąsias kalbas. Dr. Gintautas Mažeikis, filosofijos profesorius, daugelio straipsnių Lietuvoje ir užsienyje autorius, su studentais dalijasi žiniomis apie toksišką lyderystę: atoritarizmą, manipuliacijas, tamsiuosius lyderystės metodus. Dr. Rasa Katilienė, lyderystės ir organizacinės kultūros ekspertė, su vadovais tyrinėja emocinio intelekto taikymą.
ISM Executive School vienija didžiausią besimokančių vadovų bendruomenę Lietuvoje.
Priėmimas į ISM Executive School modulį „Lyderystė“ jau vyksta.
Daugiau informacijos ČIA.
Vadovams kalbėti apie organizacijos sveikatą ir jos rodiklius atrodo įprastas ir savaime suprantamas dalykas. Tačiau apie poreikį rūpintis savimi ir savo lyderyste sau ir kitiems garsiai pripažįsta vis dar retas vadovas. Kaip sako dr. A. Miniotaitė, ISM Vadovų magistrantūros „Lyderystės“ modulio vadovė, mes dar nemokame savimi pasirūpinti, o neretai ir bijome akistatos su savimi.
„Daug kam priimta iš vadovo girdėti apie finansus, strategiją, rinkodarą, tačiau siekdami rezultato vadovai neretai pamiršta save. Rinka po pandemijos privertė daug dirbti dėl žmonių - buvo didelis jų trūkumas, sparti kaita. Įmonių vadovai atsisuko į darbuotojus ir klausė: ką galime dėl jų padaryti, kad juos išlaikytume, kad darbuotojams būtų geriau? Žvilgsnio į save, kaip aš galiu būti stipresnis, auginti save kaip lyderį, kur turiu tobulėti, kokios mano silpnybės ir trūkumai - dar yra mažai. Vadovai yra pavargę, dėl to jiems yra sunku vesti savo žmones į priekį. Tačiau atsigręžus į save ir savo lyderystę – ši kelionė gali tapti žymiai efektyvesnė, nes būsiu geresnis lyderis ir geriau mokėsiu dirbti su žmonėmis“, - sako dr. A. Miniotaitė.
Lyderis yra viena iš keturių lyderystės proceso dedamųjų dalių, kurios yra pats lyderis, jo sekėjai, lyderio daroma įtaka ir galiausiai - bendras tikslas arba vizija. Viskas prasideda nuo lyderio. Jeigu vedlio santykis su savimi yra sveikas, tai ir jo santykis su sekėjais bus tamprus, harmoningas. Jei lyderis savimi nepatenkintas, negailestingas, piktas, tai atsiliepia santykiuose su komanda – pastaroji yra įsitempusi, gali prasidėti darbuotojų kaita.
„Akistata su savimi reiškia, kad esu sau atviras, suprantu, kas su manimi vyksta ir, itin svarbu pabrėžti, turiu sau laiko. Kitaip tariant, kasdien pastebiu savo elgesį, emocijas, energiją ir nuovargį. Tai yra gebėjimas kreipti dėmesį į aplinkos siunčiamus signalus, reflektuoti ir spręsti reikalingus klausimus. Laikas sau gali būti studijos, darbas su mentoriumi ar tiesiog veikla, kurios metu aš galiu apmąstyti įvairius verslo ar asmeninius klausimus“, - sako dr. A. Miniotaitė.
Ne visi vadovai pasiryžta žvelgti į save ir savo lyderystę, nes atvirumas sau gali reikšti susidūrimą su tikrove, kuri ne visuomet yra tokia graži, kokią dažnas bando sau vaizduoti.
„Jeigu lyderis savęs nepažįsta, jis negali būti autentiškas. Tuomet jo emocijos ima viršų, jis jų nesuvokia, nevaldo. Emocijos kontroliuoja jį. O su tokiu žmogumi dirbti sunku, todėl eiti paskui tokį lyderį niekas nenori. Taip pat tikėtina, kad į save nesigilinantis vadovas yra neišsprendęs daug sau svarbių klausimų. Jeigu jis nežino, kur eina pats, kaip jis gali vesti žmones? Tad viskas prasideda nuo klausimų sau pačiam“, - sako dr. A. Miniotaitė, ISM Executive School „Lyderystės“ modulio vadovė.
Ekspertė akcentuoja, kad lyderiai, nenorintys matyti savo silpnybių, tampa labiau pažeidžiami, pradeda gynybiškai reaguoti į grįžtamąjį ryšį.
„Kuomet lyderis pradeda gilintis į save, jis tampa žymiai stipresnis žmogus, nes ramiau vertina informaciją, priima tikslesnius sprendimus, geba auginti savo darbuotojus. Lyderis irgi turi mokėti sekti, būti nuolankus. Tuomet ir kitą galės mokyti išminties ir reikiamo nuolankumo. Vidiniai konfliktai, gynyba, nuoskaudos, lyginimasis su kitais suvalgo begalę energijos. Kai save pažįstu ir priimu, esu taikoje su savimi, tą energiją aš galiu nukreipti konstruktyviems dalykams: strategijai, tikslų siekimui, santykiams su žmonėmis “, - sako dr. A. Miniotaitė.
„Vadovus, kurie siekia aplink save telkti žmones, kurie nori atsakyti į klausimus: kodėl renkuosi lyderystės kelią, ką galiu pasiūlyti savo sekėjams, kodėl žmonės turi mane sekti, kaip suformuoti lyderio-sekėjo santykį, kaip kurti viziją ir prasmę darbuotojams kviečiu į pavasario semestro ISM Vadovų magistrantūros modulį „Lyderystė”, - sako dr. Alisa Miniotaitė.
Šiame modulyje studijavęs Vytenis Morkūnas, „Foxelli Group“ operacijų vadovas, fintech konsultantas ir valdybų narys dalijasi savo patirtimi ir sako, kad „Lyderystės“ modulį rinkosi jausdamasis puikiu lyderiu, tačiau studijose suprato, kad ne viena jo taikoma praktika gali būti tobulintina.
„Mano supratimas, kas yra lyderystė žlugo jau pirmos paskaitos pirmoje dalyje. Manau, kad buvo puikus sprendimas studijas pradėti būtent nuo „Lyderystės“ modulio“, - sako V. Morkūnas.
Jis taip pat atvirauja, jog šios studijos jam asmeniškai buvo transformacinė kelionė viduje - nuo lyderystės, kaip vadovavimo įrankio iki lyderystes, kaip gyvenimo būdo. Po modulio jis pradėjo nuolatos taikyti savirefleksijos metodą, save stebėti, galvoti, kaip tobulėti.
„Studijos mane labai pakeitė. Buvo daug darbo su savo vidumi, daug mąstymo apie tai, ko siekiu, kokie mano, žmonių, kuriems vadovauju, ir įmonės tikslai. Šis modulis gana sunkus ta prasme, kad reikia labai daug dirbti su savo vidumi ir ieškoti atsakymų į nepatogius klausimus pačiam sau. Suprasti, kodėl elgiuosi vienaip ar kitaip. Suprasti, kokį poveikį tai daro kitiems ir ar to reikia dabar (ir jiems). Bet jei norisi tobulėti ir būti geresniu lyderiu, kol kas geresnio kelio nei susitvarkyti savo vidumi nežinau“, - sako „Lyderystės“ modulio alumnas.
Modulio „Lyderystė” vadovė dr. A. Miniotaitė sako, kad lyderystė yra apie vadovo ir sekėjų santykį, todėl modulio metu susirinkusieji tyrinėja vadovus (jo bruožus, poreikius, prioritetus, lyderio elgesį), sekėjus (kokie kausimai jiems kyla, kokia energija jie pasižymi, kokie jų motyvai, poreikiai) ir lyderio bei sekėjo ryšį - kaip jie dera tarpsusavyje. Paskaitų metu taip pat paliečiamas įtakos klausimas - o kaipgi lyderis veikia kitus, ką turi daryti, kad žmonės norėtų su juo drauge siekti tikslų.
Studijų metu vadovai mokosi pažinti save, tyrinėja šiuolaikines lyderystės mokyklas, tamsiąją, charizmatiškąją lyderystę, kalbasi apie žmonių motyvavimą, kitų lyderių auginimą, žmonių telkimą bendram tikslui, aiškinasi lyderystės dedamąsias: viziją, sekėjų įkvėpimą, prasmės kūrimą ir kaip kurti viziją bei prasmę sekėjams.
Studijų metu vadovai taip pat turi galimybę mokytis iš geriausių savo srities profesionalų ir ekspertų. Pavyzdžiui, iš Kirilo Glušajevo, aktoriaus, režisieriaus ir meno vadovo, studentai mokosi improvizuoti, sakyti viešąsias kalbas. Dr. Gintautas Mažeikis, filosofijos profesorius, daugelio straipsnių Lietuvoje ir užsienyje autorius, su studentais dalijasi žiniomis apie toksišką lyderystę: atoritarizmą, manipuliacijas, tamsiuosius lyderystės metodus. Dr. Rasa Katilienė, lyderystės ir organizacinės kultūros ekspertė, su vadovais tyrinėja emocinio intelekto taikymą.
ISM Executive School vienija didžiausią besimokančių vadovų bendruomenę Lietuvoje.
Priėmimas į ISM Executive School modulį „Lyderystė“ jau vyksta.
Daugiau informacijos ČIA.
Gedimino pr. 7, Vilnius, LT-01103, Lietuva
+370 687 08080
ism@archive.ism.lt
Gedimino pr. 7, Vilnius, LT-01103, Lietuva
+370 687 08080
ism@archive.ism.lt
