Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-MIP-17-125

Šis projektas yra pirmasis, kuris sistemingai siekia identifikuoti psichologinius mechanizmus, kaip žmonės, kurie anksčiau gyveno streso ir nepritekliaus kontekstuose, adaptuoja savo su sveikata susijusią elgseną susidūrus su gerovės ir pertekliaus kontekstais. Apjungiant naujausius tyrimus iš su sveikata susijusios elgsenos, socialinės įtakos ir psichologijos literatūros, siūlome naują teorinį požiūrį, padedantį suprasti kaip, kodėl ir kada žmonės, kurie gyveno streso ir nepritekliaus kontekstuose, priima kompromisus su sveikata susijusiuose sprendimuose.

Gyvenimas nepalankioje aplinkoje formuoja adaptyvią elgseną ir ši adaptacija kartais gali būti žalinga su sveikata susijusiems sprendimas, o kartais – naudinga. Žvelgiant iš neigiamos pusės, ši aplinka skatina žmones rinktis nesveiką sūrų, saldų ir riebų maistą. Tačiau, žvelgiant iš teigiamos pusės, ta pati aplinka skatina juos būti išrankius maisto šviežumo, naujumo bei įvairovės atžvilgiu, tokiu būdu potencialiai pastūmėjant link sveikesnės mitybos. Naudodami tarpdisciplininius metodologinius įrankius, tokius kaip eksperimentai, apklausa ir archyvinių duomenų analizė, mes pateiksime naujų įžvalgų su sveikata susijusios elgsenos srityje, atskleisdami ir prisidėdami prie prisitaikymo strategijų teorijos ir socialinės įtakos teorijos veikimo skirtinguose kontekstuose.

Be to, mes siekiame nustatyti kokios viešosios politikos intervencijos ir įtakos taktikos yra efektyviausios siekiant įtvirtinti ir paskatinti sveiko maisto pasirinkimą. Su sveikata susijusios elgsenos tyrimas prisitaikymo strategijų ir gerovės kontekstuose gali atskleisti iki šiol nežinotų įžvalgų kaip žmonės priima su sveikata susijusius sprendimus.

Tokios įžvalgos yra labai svarbios siekiant atsakyti į socialinius ir viešojo administravimo klausimus. Prisitaikymo strategijų svarbos ir poveikio supratimas gali būti tiesiogiai pritaikytas siekiant spręsti aktualias socialines problemas, pavyzdžiui, sveikos gyvensenos ir gerovės skatinimo. Supratimas kokie kontekstai ir kokios socialinės įtakos heuristikos yra efektyviausios suteiktų tiesioginių įžvalgų viešosios politikos sprendimų priėmėjams kuriant teisės aktus, intervencines praktikas, komunikacijos ir edukacijos programas, kurios siekia stiprinti visuomenės sveikatą, taip pat, padėtų atskleisti kaip paskatinti žmones priimti palankius sveikatai sprendimus.

Projekto trukmė: 2017 10 02 – 2019 09 30

Projekto biudžetas: 100 000 EUR

Projekto vadovas: Prof. dr. Justina Gineikienė

Projekto tyrimo grupė: Bob M. Fennis, Guido M. van Koningsbruggen, Dovilė Barauskaitė

Finansuojama: Lietuvos mokslo tarybos remiamos veiklos kryptis ,,Mokslininkų grupių projektai“.