Visuomenei senstant, kyla darbuotojų vidutinis amžius ir vyresnio amžiaus žmonių užimtumo lygis. Tuo pat metu, dėl spartaus darbo sąlygų ir pobūdžio kitimo, darbuotojams reikia nuolat prisitaikyti prie kintančių darbo sąlygų, technologijų, įgyti naujų įgūdžių, kas reikalauja jų proaktyvaus įsitraukimo. Tuo pat metu darbdaviai vengia įdarbinti vyresnius kandidatus būtent dėl žemos vyresnių darbuotojų iniciatyvos, todėl darbo jėgos senėjimas ir vyresnių darbuotojų sėkmingas išlikimas darbo rinkoje kelia visuotinį susirūpinimą.

Remiantis prielaida, kad darbinę elgseną vyresniame amžiuje lemia ankstesnė gyvenimo ir darbo patirtis, šiame moksliniame tyrime siekiama atskleisti, kaip profesinės socializacijos patirtis tam tikrame socio-ekonominiame kontekste veikia proaktyvią elgseną darbe vyresniame amžiuje.

Projekto tikslas yra išnagrinėti įvairias proaktyvios elgsenos dimensijas, lemiančias sėkmingą senėjimą darbe bei jas teoriškai atskirti, palyginti vyresnio amžiaus darbuotojų, patyrusių profesinę socializaciją skirtinguose socio-ekonominiuose kontekstuose (t.y. sovietiniame ir kitame kontekste), patirtis ir proaktyvios elgsenos darbe raišką bei atskleisti profesinės socializacijos raidos bei šalies socio-ekonominio konteksto vaidmenį proaktyvumui vėlesniais karjeros etapais.

Remiantis atliktais tyrimais, organizacijoms bus pateiktos moksliškai pagrįstos rekomendacijos, kaip skatinti vyresnio amžiaus darbuotojų proaktyvumą darbe, užtikrinant jų sėkmingą įsitraukimą darbo rinkoje.

Projekto mokslinio tyrimo vadovė: dr. Bernadeta Goštautaitė.

Projekto tyrimo grupė: dr. Irina Liubertė, Margarita Pilkienė, Dovilė Petreikienė.

Tyrimą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. S-MIP-20-9).