Mokslininkai nustatė ryšį tarp žmonių susidomėjimo naujovėms bei jų asmeninių savybių, apimančių polinkį į impulsyvumą, riziką, orientaciją į trumpalaikiškumą. Tiesa, šiam ryšiui įvykti yra būtina dar viena sąlyga.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto, Vilniaus universiteto, Groningeno ir VU Amsterdamo mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad patirdami stresą, dalis žmonių tampa jautresni naujovėms, pavyzdžiui, gali labiau atkreipti dėmesį į naujus produktus parduotuvių lentynose ar tiesiog inovacijas.

Mokslininkų atlikti tyrimai, kurių metu buvo analizuota 61 tūkst. vartotojų iš 55 skirtingų pasaulio šalių, rodo, kad stresas vartotojus gali paveikti dvejopai. Tai priklauso nuo žmogaus prisitaikymo strategijų (angl. life history strategy). Greita prisitaikymo strategija skatina impulsyvius, trumpalaikius, į apdovanojimą orientuotus sprendimus. Lėta prisitaikymo strategija pasižymintys žmonės likę labiau apsvarstyti, kontroliuoti ir priimti ilgalaikius sprendimus.

Tai, kokia prisitaikymo strategija būdinga kiekvienam iš mūsų, nulemia įvairios gyvenime patirtos aplinkybės. Pavyzdžiui, greita prisitaikymo strategija paprastai susiformuoja dėl sudėtingų, nestabilių ir stresinių sąlygų vaikystėje.

„Gauti tyrimų rezultatai rodo, kad stresas skatina inovatyvumo paiešką tarp greitą prisitaikymo strategiją turinčių žmonių, tačiau mažina susidomėjimą naujovėmis tarp lėtą strategiją turinčiųjų“, – pasakoja viena iš tyrimo autorių ISM tyrėja, doktorantė Dovilė Barauskaitė.

Mokslininkė pažymi, kad nustatytas ryšys tarp žmogaus prisitaikymo strategijos ir naujovių pasirinkimo stebimas tada, kai vartotojas patiria stipresnį momentinį stresą, bet ne chronišką (pavyzdžiui, pandemijos) stresą.

Tyrimai buvo atliekami kartu su vartotojų elgsenos tyrėjais prof. dr. Justina Gineikiene (Vilniaus universitetas) bei prof. dr. Bob M. Fennis ir dr. Guido M. K van Koningsbruggen, dirbančiais vienuose stipriausių vartotojų elgsenos tyrimų centrų Europoje – Groningeno ir VU Amsterdamo universitetuose.

Gauti tyrimo rezultatai gali būti naudingi atliekant vartotojų rinkos segmentaciją, pavyzdžiui, atsižvelgiant ne tik į tradicinius faktorius, tačiau apgalvojant ir papildomus, tokius kaip skirtingos vartotojų prisitaikymo strategijos. Suprasti naujovių pasirinkimo motyvus pravartu rengiant ir komunikacijos strategijas. Taip pat rezultatai aktualūs viešosios politikos formuotojams, kurie siekia apsaugoti pažeidžiamas vartotojų grupes.

Daugiau informacijos apie tyrimą rasite ČIA.

Tyrimo autoriai: Dr. Justina Gineikienė, Dr. Bob M. Fennis, Dokt. Dovilė Barauskaitė, Dr. Guido M. van Koningsbruggen.

Projektas „Prisitaikymo strategijos ir su sveikata susijusi elgsena gerovės kontekstuose“ finansuotas Lietuvos mokslo tarybos Mokslininkų grupių programos (sutarties Nr. S-MIP-17-125).