Pirmuosius žingsnius investavimo pasaulyje žengiantiems jaunuoliams kyla visai nekuklus klausimas – kaip investuojant be rizikos uždirbti kuo stambesnę sumą pinigų? Be to, finansų ekspertai pastebi, kad į investavimą jaunimas žvelgia plačiai – juos domina ir tai, kaip ir kada sugrįžta į studijas arba į naują automobilį suinvestuoti pinigai. Įsidarbinusiems tampa aktualus ir pensijos kaupimas.

Nuo ko jaunuoliams pradėti mokytis investuoti ir apie kokias investavimo formas pagalvoti, pataria finansų ekspertės dr. Asta Klimavičienė ir Sigita Pranckėnaitė.

Investuoti pradėkite nuo klausimo sau

„Swedbank“ duomenimis, Lietuvoje aktyviau investavimu domėtis jaunimas pradeda sulaukęs 21 metų. Vidutinė suma, kurią per mėnesį skiria šios amžiaus grupės jaunuoliai, siekia apie 140 Eur.

Su jaunimu daug bendraujanti ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja A. Klimavičienė teigia, kad pirmaisiais investavimo žingsniais domimasi mokykloje. Moksleiviams rūpi, nuo ko pradėti, kiek lėšų skirti ir kaip ilgai investuoti. Tuomet jauniems žmonėms A. Klimavičienė užduoda klausimą – įsivaizduokite savo ateitį po 10 ar 15 metų, kokią svajonę ar tikslą tuo metu norėsite įgyvendinti?

„Trokštate pakeliauti ar pagyventi kokioje nors pasaulio šalyje, įgyti puikų išsilavinimą, nusipirkti naują automobilį? Kai žinai, kad po 10 metų nori turėti konkrečią sumą pinigų, kad galėtum įgyvendinti savo svajonę, tada gali sukurti planą, ką daryti, į ką, kokiomis sumomis ir kurį laikotarpį investuoti. Paskaičiuoji, kiek reikia uždirbti iš investicijų, kad sukauptum reikiamą sumą“, – sako finansų ekspertė.

Vis dėlto ne visi žmonės, juo labiau jaunuoliai, turi tolimą ir konkretų ateities tikslą. Tokiu atveju pradėti investuoti vis tiek verta, nes investicijos padės sukaupti pinigų. Neturint konkretaus tikslo, reikėtų galvoti, kiek gali sau leisti investuoti. Ekspertės teigimu, dabar yra daugybė įvairių investavimo priemonių, leidžiančių investuoti po 100 Eur, 50 Eur ir dar mažesnėmis sumomis.

Ar atsipirks naujas automobilis?

Viena dažniausių investuoti pradedančių žmonių dilemų – į ką investuoti? A. Klimavičienė pastebi, kad jaunimą investavimo ir asmeninių finansų valdymo sritys domina plačiai. Pasitaiko diskusijų, ar investicija galima laikyti mokamas studijas universitete arba naują automobilį. Anot pašnekovės, investuojant visuomet reikia skaičiuoti tikėtiną investicijų grąžą. Sakykime, naujam automobiliui ir kokybiškoms studijoms universitete bus reikalinga panaši pinigų suma. Galimas daiktas, kad jaunam žmogui prireiks paskolos šiems dalykams įsigyti. Šiuo atveju valstybės remiama studijų paskola bus teikiama su lengvatomis.

„Investavimas į studijas labai greitai žmogui sukurs naudą. Įgytos žinios, gebėjimai, profesinis ekspertiškumas nenusidėvės kaip automobilis. Atvirkščiai – kompetencijų vertė augs ir suteiks galimybę gauti vis didesnes pajamas, net ir žinant, kad baigus studijas, reikės pradėti grąžinti studijų paskolą. Taigi studijos padės susikurti geresnę gyvenimo kokybę ateityje, ko negalime tikėtis iš naujo automobilio, kuris ilgainiui nusidėvės ir nuvertės“, – aiškina A. Klimavičienė ir priduria, kad investicija į naują automobilį atsipirktų tik tuo atveju, jeigu savininkas jį naudotų darbui, pavyzdžiui, įsidarbintų pavėžėju.

Investicija galima laikyti ir monetas ar pašto ženklus, kuriuos kaupiate, kad, atėjus laikui, galėtumėte parduoti. Literatūroje yra išskiriamos trys pagrindinės turto klasės, į kurias investuojama: obligacijos, akcijos ir alternatyvusis investavimas. Investuotojų asociacijos valdybos narė, ISM ekonomikos doktorantė Sigita Pranckėnaitė pataria jaunimui daugiau pasidomėti investavimu į akcijas. Tai laikoma rizikingesne investavimo forma, tačiau jaunuoliams prieš akis – ilgas investavimo laikotarpis, dėl to, anot finansų ekspertės, jie gali sau leisti prisiimti didesnę riziką.

„Tiems, kas pradeda žengti pirmuosius investavimo žingsnius, siūlyčiau pradėti investuoti į „Nasdaq“ Baltijos vertybinių popierių biržą įtrauktų įmonių akcijas, nes tai skatina pažinti savo šalies ir regiono ekonomiką. Remiantis Lietuvos investicijų indekso apžvalga, 1996–2021 m. laikotarpiu metinė akcijų grąža sudarė 9,5 proc.“, – pastebi S. Pranckėnaitė.

Ekspertė atkreipia dėmesį, kad šiandien tarp jaunimo populiaru investuoti ir į investicinius ETF fondus (angl. exchange-traded funds), kurių vienetais biržoje prekiaujama kiekvieną dieną. „Įprastai ETF yra pasyviai valdomi ir seka konkretų indeksą, sektorių, žaliavas ar kitą turtą. Investuojant į ETF vienetus, savo portfelį lengviau išskaidyti, nei tai būtų galima padaryti investuojant į pasirinktų įmonių akcijas“, – paaiškina S. Pranckėnaitė.

Ar apie pensiją galvoti jau mokykloje?

Kaupti senatvės pensijai – tai taupyti ateičiai, kurios dažnas jaunas žmogus dar nė neįsivaizduoja. Tačiau tai – ilgalaikio investavimo dalis. Kuo ilgesnį laikotarpį žmogus kaups, tuo mažesnių mėnesinių sumų jam reikės, kad ateityje pavyktų sukaupti solidžią sumą.

Anot A. Klimavičienės, mokykloje rimtai galvoti apie pensiją nebūtina. Tačiau galima imti domėtis pensijų sistema ir pensijų pakopomis. Pradėjus dirbti ir atėjus laikui priimti sprendimus dėl kaupimo, tai padaryti bus paprasčiau.

Įsidarbinę jaunuoliai ima rimčiau domėtis pensijomis. „Mane įtraukė į II pakopą, ką daryti: likti ar išeiti?“ – vieną dažniausių klausimų pateikia A. Klimavičienė. Anot jos, automatinis įtraukimas į II pensijų fondo pakopą yra geras būdas paskatinti jaunus žmones taupyti. Į šią pakopą investuojamos sumos nėra didelės, be to, prisideda ir valstybė. Taip po truputį per ilgą laikotarpį susikaupia nemaža suma. Net ir investavimu nesidomintiems jaunuoliams tai yra būdas pasididinti valstybės pensiją ateityje.

„Dėl III pakopos pensijų jaunuolių klausimų sulaukiu rečiau, nes tokiu atveju paprastai jie renkasi investuoti savarankiškai ir nebūtinai į III pakopą“, – pastebi pašnekovė.

Investavimo pradžia visuomet reiškia mokymąsi, o tie, kas mokosi, – klysta. Finansų ekspertės įsitikinusios – svarbiausia pradėti ir išsirinkti savo tikslui pasiekti reikalingas investavimo priemones. Galiausiai reikia tinkamai pasirinkti, iš kokių šaltinių, internetinių portalų, grupių ar žmonių mokysitės investuoti. Sąžiningi investavimo specialistai niekuomet nežadės aukso kalnais kvepiančios grąžos, o ir neagituos investuoti tik į vieną konkretų finansinį produktą.